Justė Jocytė – apie Lietuvos rinktinę, Eurolygą ir WNBA

Šis FIBA langas Lietuvos rinktinės krepšininkėms tapo puikia galimybe prablaškyti mintis nuo krepšinio ir pakrauti baterijas. Tuo puikiai pasinaudojo dukart geriausia Lietuvos krepšininke pripažinta Justė Jocytė. 20-metė šį sezoną gina Žironos „Spar" (Ispanija) garbę. Lietuvos rinktinės lyderė su šiuo klubu jau laimėjo Katalonijos taurę, o dabar ruošiasi Ispanijos Karaliaus taurei ir Eurolygos ketvirtfinalio etapui.

Kovo 27 d. Karaliaus taurės ketvirfinalyje J.Jocytės atstovaujamas Žironos klubas susitiks su Salamankos „Parfumerias Avenida", o balandžio 15 d. žais Eurolygos ketvirtfinalio rungtynes su Venecijos „Umana Reyer". Eurolygoje J.Jocytė aikštėje vidutiniškai per 28,3 min. pelno 11,9 taško, atlieka 4,4 rezultatyvaus perdavimo ir fiksuoja 12 naudingumo balų vidurkį.

Su LIETUVA.BASKETBALL skaitytojais bendravusi J.Jocytė pasidalijo savo mintimis apie laukiančią svarbiausią sezono dalį, kalbėjo apie Lietuvos rinktinę ir laukiantį debiutą WNBA.

- Juste, ar šis FIBA langas padėjo kažkiek pailsėti ir prasiblaškyti?

- Padėjo atsigauti psichologiškai, nes kažkiek jautėsi nuovargis. Namo nebuvau grįžusi nuo sezono pradžios, todėl laisva savaitė su šeima ir artimaisiais buvo tikrai gerai ir naudingai praleistas laikas.

- Iš arti stebėjote Klaipėdoje vykusį Karalienės taurės renginį. Kokie įspūdžiai?

- Finale buvo visai gera intriga ir gavosi įdomios rungtynės. Labiau palaikiau „Neptūną", nes ten pradėjau savo klubinę karjerą, lankiau Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą, bet „Kibirkšties" pergalė buvo logiška. Patiko pats renginys - viskas gražu, smagu ir gerai suorganizuota.

- Neseniai Lietuva šventė atkurtos šalies Nepriklausomybės metines ir Moters dieną. Kaip pati paminėjai šias šventes?

- Galiu kalbėti tik už save, bet manau, kad kiekvienas lietuvis jaučia pasididžiavimą savo šalimi žinodamas, kad žmonės kovėsi dėl jo šalies laisvės. Šiandien mes vis dar kaunamės dėl laisvės, nes ji nėra duotybė. Smagu gyventi tokioje šalyje ir jausti pasididžiavimą būnant lietuve. Apie Moters dieną nelabai galiu ką pasakyti. Gavau tulpių iš tėčio ir buvau laiminga (šypsosi).

- Kokios nuotaikos ir tikslai grįžtant į Žironos klubą lemiamai sezono daliai?

- Mėnesio pabaigoje mūsų laukia Karaliaus taurė, o balandį - Eurolygos ketvirtfinalis. Taurėje labai sunku kažką prognozuoti. Dabar mes žaidžiame su 7-8 žaidėjų rotacija ir per vieną savaitgalį sužaisti 3 rungtynes yra sudėtinga. Kita vertus, visada reikia stengtis ir bandyti laimėti. Eurolygoje, manau, gavome visai parankias varžoves ir turime visus šansus eiti toliau ir kovoti dėl medalių. Jeigu pateksime į Eurolygos pusfinalį, žaisime su Stambulo „Fenerbahče". O rimtesnių varžovių už „Fenerbahče" jau nebūna. Visada norisi laimėti, nepaisant to, kokia situacija bebūtų. Reikia vertinti savo komandą realistiškai - jeigu lygintume Žironos ir „Fenerbahče" biudžetus ir žaidėjas „ant popieriaus", tai viskas būtų aišku, bet tai bus ne serija, o vienerios rungtynės ir jose visko gali nutikti.

- Praėjusį rudenį viename iš savo interviu minėjote, kad atvykus į Ispaniją iš naujo įsimylėjote krepšinį. Kaip šiuo klausimu jaučiatės dabar?

- Ispanijoje ir konkrečiai Žironoje jaučiuosi tikrai gerai. Manau, man buvo pats laikas išvykti iš Prancūzijos, todėl tikrai nesigailiu, kad esu čia. Kalbant apie šalių skirtumus, nėra ką lyginti (šypsosi).

- Po klubinio sezono Europoje skrisi į JAV, kur pradėsi savo pirmąjį WNBA sezoną. Ar nėra nerimo dėl Amerikoje vyraujančio dar fiziškesnio krepšinio nei Europoje?

- Prie visko yra priprantama. Manau, priprasiu ir adaptuosiuosi. Nežinau, per kiek tai laiko įvyks, bet tikrai adaptuosiuosi. Visi mėgsta gąsdinti, kad Amerikoje vyrauja grubus krepšinis, bet reikia tiesiog prie to priprasti ir žaisti.

- Jau antrą kartą tapote geriausia Lietuvos krepšininke. 2022 m. su U18 Lietuvos rinktine iškovojote Europos čempionato auksą, 2025 m. su moterų rinktine patekote į Europos čempionato ketvirtfinalį. Kurį kartą laimėti geriausios šalies krepšininkės titulą buvo smagiau?

- Aišku, visada smagu būti įvertintai. Pirmąjį kartą dar buvau jauna, nesusiformavusi kaip krepšininkė, šįkart esu jau sukaupusi kažkiek daugiau patirties, apsitrynusi moterų krepšinyje. Tie kartai skirtingi, bet savaip malonūs prisiminti.

- Lietuvoje 2027 m. vasarą vyks Europos krepšinio čempionatas. Ar jums ši data dar atrodo tolima?

- Atrodo, kad laiko liko dar labai daug. Aišku, kai prasidės pasiruošimas, turbūt sakysiu, kad laikas prabėgo labai greitai. Svarbiausia, kad visos išliktume sveikos, nebūtų traumų.

- Kiek lietuviai gali turėti pagrįstų lūkesčių, kad Lietuvos rinktinė 2027 m. gali pakovoti dėl Europos čempionato medalių?

- Tai yra ilgas procesas. Tai, kad mes po 10 metų pertraukos patekome į Europos čempionatą ir pasiekėme ketvirtfinalį, dar nereiškia, kad viską išmokome ir kitame čempionate jau būtinai kovosime dėl medalių. Viskas nevyksta taip greitai. Galiu pasakyti tik tiek, kad mes medalių visada norime ir dėl jų kaunamės, o kaip bus - pamatysime.