Dviejų legendų dukra: Kjara Mastrojani

Bet Kjara Mastrojani savo tėvus kartu matė tik ekrane. Užaugusi mergina nusprendė eiti jų pėdomis, ir, to visai nenorėdama, pakartojo mamos likimą.

„Auksinės poros" meilės vaisius

K.Denev ir M. Mastrojanis tapo Europos kino „auksine pora" 8-ojo deš. pradžioje, kai tarp jų prasidėjo 4 metus trukęs romanas, ir drauge nusifilmavo penkiuose filmuose.

Nė vienas iš jų netapo kino klasika, bet tuo metu tai buvo drąsūs, novatoriški, tikrai europietiški filmai, skirti naujai lyčių santykių erai šiuolaikiniame pasaulyje.

Kjara gimė 1972 m. Paryžiuje, kai jos tėvui buvo 50, o mamai - 31. Tai buvo jų plačiai aptarinėjamo aistringo romano metai, nors Katrina Denev tuo metu dar buvo oficialiai ištekėjusi už Deivido Beilio (David Bailey), vienintelio vyro, su kuriuo buvo sumainiusi aukso žiedus.

Marčelas Mastrojanis siūlė jai tapti jo žmona, bet ji atsisakė, o po dvejų metų pareiškė, kad jų santykiai neturi ateities ir jiems geriau yra išsiskirti. Kjarai tuo metu buvo dveji metukai.

Ji neprisimena metų, kai jos tėvai buvo kartu, juos ji matė tik ekrane, ir vaikystėje mėgo peržiūrinėti tuos filmų epizodus, kur jie bučiuojasi. Tėvas dažnai skambindavo Kjarai, bet matydavosi jie retai.

Jis gyveno Italijoje, ji su mama - Prancūzijoje. Kai kada jis atvažiuodavo į Paryžių, bet tokie susitikimai būdavo reti ir jai jo visada trūko.

Ūgtelėjusi M.Mastrojanio atžala gavo galimybę per atostogas išvykti pas tėvą į Romą. Kjarai tai buvo daug daugiau negu kelionė iš vienos šalies į kitą, tai buvo išvyka į kitą pasaulį.

Katrina dukrą auklėjo griežtai: vertė daug ir uoliai mokytis, drausdavo vaikštinėti iki vėlumos ir priekabiai vertindavo jos draugus. Italijoje viskas būdavo kitaip.

Kai tėvas dirbdavo filmavimo aikštelėje, ji, apsupta jaunų vaikinų, sėdėdavo ten pat ir žiūrėdavo, kaip jis vaidina. Pirmasis filmas, kurį kuriant ji dalyvavo buvo F.Felinio „Moterų miestas".

O po darbo jie eidavo į kokią nors kavinę arba tiesiog vaikštinėdavo po miestą, rinkdavosi tylias vieteles, kur galėdavo būti vieni ir apie daug ką pasišnekėti. Italijoje ji linksmindavosi ir pirmą kartą paragavo alkoholio.

Ir nors Kjara vaikystėje nusifilmavo kelių filmų epizoduose ir masinėse scenose, jos sprendimas žengti tėvų pėdomis ir tapti aktore jų nesužavėjo.

Ji prisimena, kaip mama kartą jai pasakė: „Nemanyk, kad aktoriaus sėkmė - įprastas dalykas. Jeigu tapsi aktore, tai visai nereiškia, kad gyvenimas suves tave su tokiais pačiais režisieriais, taip pat turėsi daug darbo ir susikursi tokią pačią puikią karjerą kaip aš arba tavo tėvas".

Dabar Kjara supranta, ką mama turėjo omeny ir kodėl dukters sprendimas tapti aktore sukėlė jai nerimą.

Kai Kjarai sukako 16, mama vis dėlto įkalbėjo ją stoti į Sorboną studijuoti italų kalbos ir tapti profesionalia vertėja. Bet mergina neatsisakė savo svajonės ir paslapčia nuo tėvų pradėjo lankytis aktorių atrankose.

Kūrybinis kelias

Karjeros pradžioje Kjara kelis kartus pasirodė ekrane drauge su tėvais: ji debiutavo 1993 m. Andrė Tešinė (Andre Techine) filme „Mano mėgstamas metų laikas", kuriame filmavosi ir jos mama.

Rėmė jauną aktorę ir Marčelas: jis pakvietė ją į kino juostą „Pret-a-Porter", kurioje vaidino pats ir dar daug garsių aktorių. 1996 m., jo mirties metais, juodu nusifilmavo R.Ruiso filme „Trys gyvenimai ir tik viena mirtis".

Nepaisydama motinos nuogąstavimų, Kjara Mastrojani, bendradarbiaudama su garsiais pasaulio kino režisieriais, sugebėjo susikurti puikią karjerą.

Ji dirbo su Robertu Oltmenu (Robert Altman), Kler Deni (Claire Denis), Rauliu Ruisu (Raul Ruiz), Gregu Arakiu (Gregg Araki) ir kitais režisūros meistrais.

Norėdama įrodyti, kad į kiną pateko ne dėl garsios pavardės, Kjara atsisakinėdavo didelio biudžeto filmų, rinkdavosi nepriklausomus, ne masinei auditorijai skirtus filmus: prostitutės vaidmenį keisdavo į patyrusios žurnalistės vaidmenį, maniako aukos kaukę - į aukštuomenės liūtės įvaizdį.

Dėl gebėjimo persikūnyti ją vis dažniau pradėjo pastebėti žinomi režisieriai. K.Mastrojani pirmenybę teikė sudėtingiems vaidmenims, niekaip nesusijusiems su romantika, bet padedantiems atskleisti naujas talento briaunas.

Po daugelio metų ir dešimčių vaidmenų kine ji nusifilmavo savo draugo ir nuolatinio bendraautoriaus Kristofo Onorė (Christophe Honore) filme „Mano Marčelas", kuriame suvaidino savo tikrojo tėvo dukrą, įsigyvenančią į jo asmenybę.

Filmo premjera įvyko 2024 m. Kanų kino festivalyje ir atvertė naują aktorės karjeros puslapį, atgaivinusi prisiminimus apie tėvą, kurio neteko prieš daug metų..

Tėvų įtaka

Kjara Mastrojani iki 24 metų labai pergyveno, kad tėvai jos gyvenime buvo atskirai vienas nuo kito, bet niekada jų nesmerkė, visada stengdavosi pateisinti.

Ji sako, kad tėvas niekada nebuvo „pleibojus", o mama nekeitė vyrų dėl pramogos, tiesiog taip susiklostė: jie buvo garsūs, sėkmingi ir neeiliniai žmonės, todėl aplinkui juos visada buvo daug pagundų.

Jie visada įsimylėdavo labai stipriai ir vadovaudavosi jausmais, ir ne jų kaltė, kad lūkesčiai ne visada pasiteisindavo. Kjara visada mylėjo abu tėvus ir jais žavėjosi.

Tėvą ji vadindavo „saule", nes jis visada šypsodavosi, būdavo linksmas. Jau po jo mirties Kjara interviu pasakojo, kad jis, kilęs iš labai vargingos šeimos, visada išliko paprastas, neįnoringas, pozityvus, labiau panašus į paprastą valstietį negu į garsų aktorių.

„Jame nebuvo nieko apsimestinio. Jis nuoširdžiai mylėjo žmones, o šie jam atsilygindavo tuo pačiu", sakė Kjara. Apie mamą ji sakė, kad yra visiškai ne tokia, kokią ją mato aplinkiniai.

„Tėvas - būtent toks, kokį jį matote, o mama - visiška priešingybė".

Pasak dukters, Katrina Denev, išoriškai šalta, griežta, neprieinama tarsi „sniego karalienė", iš tiesų yra labai drovi, geraširdė ir linksma, ji mėgsta gaminti valgyti, prižiūrėti sodą, lošti kortomis.

Asmeninis Kjaros Mastrojani gyvenimas daug kuo atkartojo jos mamos gyvenimą, jame paliko pėdsakus keletas vyrų.

Jaunystėje ji įsimylėjo Melvilį Pupo (Melvil Poupaud),su kuriuo mokėsi viename licėjuje ir kuris taip pat svajojo tapti aktoriumi.

Keletą metų jie buvo labai artimi, net išsinuomojo atskirą butą, kuriame gyvenmo su savo šunimis ir katėmis. Paskui abu ėmė filmuotis, ir Kjaros gyvenime atsirado režisierius Pjeras Toretonas (Pierre Thoretton).

Su juo ji susilaukė sūnaus Milo. Bet santykiai ilgai netruko, ir 2002 m. Kjara ištekėjo už dainininko Bendžamino Bjolio (Benjamin Biolay), nuo kurio po metų pagimdė dukterį Aną.

Dabar jos 28 metų sūnus kuria muziką ir filmuojasi kine, o 22 metų dukra taip pat tapo aktore.