„Oskarų“ įdomybės ir kuriozai

O daugiausia per visą „Oskarų“ istoriją nominuoti scenaristai yra Vudis Alenas (Woody Allen) - 14 nominacijų ir 2 pergalės - ir Bilis Vailderis (Billy Wilder) - 12 nominacijų ir 3 pergalės.

Per visą premijos istoriją tik trys animaciniai filmai buvo nominuoti kategorijoje „Geriausias filmas“: „Gražuolė ir pabaisa“, „Aukštyn“ ir „Žaislų istorija: didysis pabėgimas“.

Daugiausia „Oskarų“ už geriausią filmą užsienio kalba gavo kino filmai iš Italijos. Beje, nėra ko stebėtis: ko verti vien Federiko Felinio (Federico Fellini) „Kabirijos naktys“, „Amarkordas“ ir „8 1/2“, taip pat Roberto Beninio (Roberto Benigni) drama „Gyvenimas yra gražus“.

Vienas iš didžiausių „Oskarų“ nevykėlių yra aktorius Piteris O’Tulas (Peter O’Toole): jis 8 kartus pateko į nominantų sąrašą, bet taip ir negavo trokštamosios statulėlės.

Tačiau jo „laimėjimas“ yra juokingas, palyginti su garso operatoriaus Kevino O’Konelo (Kevin O’Connell) patirtimi, - jis buvo nominuotas 20 kartų, bet taip ir liko be apdovanojimo.

Teatro aktorė Linda Hant (Linda Hunt) gavo auksinę statulėlę už fotografo Bilio Kvano vaidmenį filme „Metai, pavojingi gyvybei“, tapdama pirmąja laureate, suvaidinusia priešingos lyties personažą. Vėliau už panašų darbą „Oskaras“ buvo įteiktas Hilari Svonk (Hilary Swank), kuri atliko pagrindinį vaidmenį dramoje „Vaikinai neverkia“.

Trumpiausia apdovanojimų ceremonija įvyko 1959 m. - ji truko vos 100 minučių. O ilgiausiai premijos buvo teikiamos 2002 m. - 263 minutes, tai yra ilgiau kaip 4 valandas.

Apdovanojimų ceremoniją daugiausia kartų vedė Bobas Houpas (Bob Hope) - vesti svarbiausią kino pasaulio renginį jam buvo patikėta 19 kartų.

Analitikų manymu, daugiausia šansų gauti apdovanojimą už geriausią filmą turi JAV režisierių gildijos premijos (DGA Awards) laimėtojai. Per kelis praėjusius dešimtmečius abejų apdovanojimų laureatų pavardės sutapo 50 kartų.

1937 m. Voltas Disnėjus (Walt Disney) gavo apdovanojimą už novatoriškumą ir laimėjimus animacijoje už filmą „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Akademija nutarė pajuokauti ir įteikė jam vieną didelę statulėlę ir septynias mažas. V.Disnėjus įvertino kino korifėjų kūrybišką požiūrį.

1943 m. britų aktorė Grir Garson (Greer Garson), pelniusi „Oskarą“ už geriausią moters vaidmenį, keletą minučių negalėjo pradėti kalbos. Paskui ji ištarė: „Aš beveik nesiruošiau...“ ir... kalbėjo penkias minutes. Tai viena ilgiausių kalbų per visą premijos istoriją. Beje, šiandien laureatų iškilmingoms kalboms yra skiriama lygiai 45 sekundės. Jei aktorius arba aktorė netelpa į šį laiką, pradeda groti orkestras, užgoždamas laimingo laureato žodžius.

Per 1976 m. ceremoniją komikas Martis Feldmanas (Marty Feldman) turėjo įteikti premiją iškart dviem laimėtojams. Jis šį klausimą išsprendė nestandartiškai: trenkė statulėlę į grindis ir apstulbusiems laureatams įteikė po „Oskaro“ nuolaužą. Paskui apžiūrėjo duženas ir pasidalijo su žiūrovais įspūdžiais: „Ten parašyta „Pagaminta Honkonge“.“

Visiems kino pasaulio veikėjams „Oskaras“ - svarbiausias karjeros ir gyvenimo įvykis. Suprantama, daugelis patiria visokiausių emocijų iki renginio, po jo ir per visą renginį. Pavyzdžiui, Kjuba Gudingas jaunesnysis (Cuba Gooding jr.), gavęs apdovanojimą 1997 m., stovėdamas scenoje net 14 kartų surėkė „Aš jus myliu!“ Orkestras stengėsi groti garsiau, kad jį nutildytų, bet jam nepavyko.

Ne mažiau emocingai į pergalę sureagavo ir Džeimsas Kameronas (James Cameron), kuriam buvo įteiktas „Oskaras“ už kultinį filmą „Titanikas“. Užkopęs į sceną, režisierius išrėžė padėkos kalbą, kurią baigė žodžiais „Aš - pasaulio karalius!“ ir džiaugsmingu klyktelėjimu.

Pergalės sukelta euforija galima paaiškinti kazusą, įvykusį su Meril Stryp (Meryl Streep) per 1980 m. ceremoniją: savo pirmąją statulėlę už vaidmenį filme „Kramer prieš Kramerį“ aktorė pamiršo... tualete. Beje, panašiai atsitiko ir Odri Hebern (Audrey Hepburn) 1954 m., kai ji gavo statulėlę už pagrindinį vaidmenį filme „Atostogos Romoje“.

Kai kurios žvaigždės prieš renginį labai nervinasi ir tai joms neišeina į naudą. Pavyzdžiui, Marion Kotijar (Marion Cottilard), gavusi „Oskarą“ už geriausią vaidmenį 2008 m., vos išlemeno padėką: jos balsas drebėjo, taip pat netikėtai išryškėjo prancūziškas akcentas.

 Daugelis ceremonijos svečių stengiasi išsiskirti apranga. Tai puikiai pavyko kostiumų dizainerei Lizi Gardiner (Lizzy Gardiner), kuri 1995 m. apdovanojimų ceremonijoje pasirodė su suknele iš auksinių kredito kortelių. Jos tualetas publikai įsiminė labiau už profesinius laimėjimus.

Ne mažiau pasižymėjo ir populiaraus animacinio serialo „Pietų parkas“ kūrėjai Trėjus Parkeris (Trey Parker) ir Metas Stounas (Matt Stone). Ant raudonojo „Oskarų“ kilimo 2000 m. jie pasirodė vilkėdami sukneles: Trėjus pasipuošė imitacija žalios „Versace“ suknelės, su kuria 1999 m. į „Grammy“ atvyko Dženifer Lopes (Jennifer Lopez), o Metas - rožine, su kuria tais pačiais metais „Oskarų“ šventėje buvo pasipuošusi Gvinet Peltrou (Gwyneth Paltrow).

Ne mažiau išradingai daugelis žvaigždžių elgiasi per apdovanojimų įteikimą. 2008 m. Helen Miren (Helen Mirren) turėjo įteikti statulėlę Danieliui Dei Liuisui (Daniel Day-Lewis). Pakilęs į sceną, aktorius priklaupė prieš ją ant vieno kelio, o Helen, nė kiek nesutrikusi, statulėle „įšventino jį į riterius“. Reikia pasakyti, kad D.Dei Liuisas taip pasielgė neatsitiktinai: H.Miren prieš keletą metų buvo suvaidinusi net dvi Anglijos karalienes.

Parengta pagal priedą „TV publika“