Neklauskit dainiaus vardo, arba „Giminės“

Jo ilgesingas eiles, anot Algimanto Mikutos, dažnai niūniuodavo poeto bendraamžiai sėdėdami Rašytojų sąjungos kavinėje, jo vardu vadinamoje „Trečias brolis"... Tarsi su tuo sutikdamas to paties pavadinimo eilėraštyje Strielkūnas rašė: „Aš trečias brolis Jonas, tas jaunėlis, / Tas amžinai nesavas tarp savų"...

Jeigu norėtume išvardinti visus Jono Strielkūno eilėraščius, pagal kuriuos mūsų kompozitoriai yra sukūrę dainas, prireiktų daug vietos... Bet šiandien pakalbėsime apie vieną išskirtinę, betgi labai populiarią dainą ir, svarbiausia, jos sukūrimo istoriją. O buvo taip...

Vėlų 1992 metų rudenį Lietuvos televizija pradėjo rodyti serialą „Giminės". Kūrybinė grupė (scenaristas Bronius Bušma, režisierius Saulius Vosylius ir prodiuseris Arvydas Ilginis) į serialą pakvietė visą būrį Lietuvos teatro ir kino žvaigždžių. Patrauklią serialo muziką sukūrė kompozitorius Tomas Leiburas.

Daugiaserijinio filmo muzika, anot direktorės O.Apanavičienės, žadino dorą, ištikimybę, pagarbą, sugebėjo žmonėse atverti dar nepatirtų jausmų slėpinį. Vos tik televizijos ekranuose nuskambėdavo pirmieji serialo muzikiniai akordai, žmonės mesdavo visus darbus ir sekdavo „Giminių" personažų istorijas... Filmas tęsėsi metų metus; „Gimines" keitė „Atažalos", vėliau - „Giminės ir..."

Ir tik pradedant trečiąją serialo epopėją „Giminės. Po dvidešimties metų" kūrybinė grupė apsisprendė jon įvesti dar vieną, bene svarbiausią „personažą" - dainą. To įsakmiai reikalavo ir tuometinis Lietuvos televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Dainai sukurti atsirado ir pretekstas. Artėjo naujieji, 1994-ieji. Kūrybinė grupė vieningai sutarė - naujametiniame televizijos linkėjimų koncerte pasveikinti pagrindinį serialo rėmėją - Vakarų banką. Pageidavimų koncerto vadovai sutiko, bet pareikalavo transliuoti ne kokią nors visiems žinomą ir gerokai „nuvalkiotą" dainą, o pasiūlė sukurti visai naują, „Giminių" temai bent kiek atsiliepiantį muzikinį kūrinį.

Serialo kūrėjai neabejojo dėl vieno - muziką juk parašys šaunusis T.Leiburas. O kas parašys žodžius? Tuo metu radijuje ir televizijoje dirbusius dainų kūrėjus (Stasį Žlibiną, Joną Jakštą ar Povilą Dačiulį) jie paliko ramybėje. Nutarė kreiptis į dainingąjį poetą Joną Strielkūną. Ir iškėlė jam vienintelę sąlygą - teksto reikia po dviejų dienų - juk nenumaldomai artėjo Naujieji...

Paskambinę poetui, jie netrukus išgirdo paguodžiantį kūrėjo sutikimą: „Atvažiuokite". Jonas Strielkūnas taip pat dažnai žiūrėjo „Giminių" serialą, ir netrukus savo rankraštinių popierių kalne surado keletą jau parašytų posmų.

Gavęs pažadėtąjį tekstą, režisierius A.Ilginis į studiją grįžo geros nuotaikos: „Tose eilėse yra kažkokio tokio... giminiško grūdo." Nors pats poetas nebuvo susižavėjęs tais posmais...Režisieriaus kolegos taip pat nepradėjo aikčioti. Bet tekstas jau buvo:

Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa

Sustokime sesės ir broliai,

Užtraukime dainą, kurią kažkada

Dainuodavo mūsų senoliai.

Pamirškim nelaimes, pamirškim vargus,

Kiekvieną sutikim kaip svečią,

Tegu mūs daina, mūsų stalas dosnus

Sukvies visą giminę plačią.

Te saulė Tėvynės padangėj melsvoj

Išsklaido nesantaikos rūką,

Užtraukime dainą, kurią Lietuvoj

Dainuos mūs vaikai ir anūkai.

Kur sukas vestuvės, kur supas lopšiai,

Kur džiaugsmas ir skausmas praeina,

Po tėviškės medžiais sustokim gražiai,

Užtraukim lietuvišką dainą.

Muziką šiems poetiškiems žodžiams T.Leiburas sukūrė ilgai negaišdamas. Prasidėjo darbymetis: reikėjo sukurti videoklipą, o juk paskutinėmis metų dienomis visos studijos buvo iš anksto užimtos, seniai „suplanuotos". Kompozitorius pasiūlė, kad dainą atliktų ne vienas atlikėjas, o bent duetas - taip geriau skambės daina.

Nutarta atlikėjais pakviesti Aldoną Stasilevičiūtę ir Stasį Povilaitį. Pastarasis, taip pat mėgęs serialą, netgi sutriko - ar spėsime, juk reikia dar ir pasiruošti... O laiko tiesiog nebebuvo. Serialo kūrėjai šiaip ne taip įsiprašė ir vietą montažinėje gavo tik nakčiai - nuo antros iki aštuonių ryto...

Kuriant videoklipą, dainininkams S.Povilaičiui ir A.Stasilevičiūtei (beje, tai vienintelė šio dueto įrašyta daina) talkino Radijo ir televizijos orkestras. Kaip prisimena rašytojas B.Bušma, prieš operatoriaus kamerą atlikėjai atsistojo apsirengę kasdieniais drabužiais, su radijo ausinėmis, dainos tekstą pasidėję ant natų stovų. Vaizdo juostoje jie atrodė ne kaip dainininkai, o tiesiog kaip serialo „Giminės" personažai... Sudainuota profesionaliai - pakako tik vieno dublio...

Ši graži daina dabar jau lydėjo ir visas kitas serialo dalis: („Giminės. Po dvidešimties metų") ir („Giminės. Gyvenimas tęsiasi"). Pati daina iškart sujaudino žiūrovus. Jai nuskambėjus naujametiniame sveikinimų koncerte, LRT komitetas gavo šūsnis laiškų, prašančių kartoti šią gražią dainą. Ir daina buvo kartojama daug kartų. Vėliau į jos atlikimą įsijungė ir kiti estrados solistai.

O serialas vėliau baigė egzistavimą eteryje. Į amžinybės tolius iškeliavo žymiausi serialo aktoriai, savo vaidyba labai pakėlę meninį filmo lygį - Antanas Šurna, Regimantas Adomaitis, Vytautas Paukštė, Leonas Zelčius, Vytautas Tomkus, Danutė Juronytė, Rimgaudas Karvelis, Gediminas Girdvainis, Petras Dimša, Vytautas Grigolis.

Jono Strielkūno ir Tomo Leiburo daina „Giminės", eteryje ir žmonių vakaronėse skambėjusi daug kartų, ir šiandien neliko visai pamiršta. Ją lietuvaičiai prisimena ir sustoję po tėviškės medžiais gražiai užtraukia lietuvišką dainą, kurią, tikėkimės, Lietuvoj dainuos mūs vaikai ir anūkai...