1 nuotr.Nenuslėpsi, ši diena - lietuvių širdies šventė. Mūsų olimpinei vėliavai- 100!
1924 metų gegužės 25-jai įdienojus, į Paryžiaus moderniąją aikštę įžengė lietuvių ekipa. Štai toji akimirka, kai Lietuva įžengė ne į aikštę, o įžengė į šiuolaikinės žmonijos istoriją. Lietuvos vėliava, Lietuvos vardas nuskambėjo didžiausio pasaulinio renginio padangėje. Mūsų širdys ir mūsų vardas pralaužė visas pinkles-užtvaras, suplakė po penkiais olimpiniais žiedais, žmonijos širdžių unisonu.
Paryžiuje pasaulis įveikė XX amžiaus mitą, teigusį, kad viską dabar ims lemti vien technika ir geopolitika, o mes, lietuviai, įveikėme kaimynų mitą, esą Lietuva - tik praeities valstybė. Ne, mes čia - Paryžiuje, pasaulinių revoliucijų židinyje, moderniųjų olimpinių žaidynių sostinėje. Ir pats Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin), aistringasis Graikijos žaidynių atnaujinimo vyras, ploja mums, stojusiems į 44 valstybių gretą. Saulė, dangus ir istorija tą dieną sugiedojo Lietuvai savo pergalės himną.
Oficialiai LTOK įkurtas tik 1937 metų gruodį, kai Kaune imta ruoštis pirmajai Pasaulio lietuvių tautinei olimpiadai.
1924 metų Paryžiuje, o ir vėlesnėse olimpinėse žaidynėse, mūsų olimpiečiai buvo Lietuvos sporto lygos ir Kūno kultūros rūmų atstovai. Bet tai formalumas, kurį ant galų pagalės sutvarkė pats Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK)...
Žinoma, po didžių mūsų kančių. Lietuvai vėl stojus ant savo valstybės kojų, 1991 metų rugsėjo 18 dieną, Berlyne įvykusioje TOK sesijoje, pripažinta, kad LTOK juridinės galios pradžia - 1924 metų gegužės 25 diena.
Tuo tarpu namuose - kiek kitos datos.
Pirmoji - 1988 metų rugpjūtį, kai „Sąjūdžio žinos" paskelbė būtinybę atkurti LTOK. Po kelių mėnesių „Sporto" laikraštis pakartoja tą patį. Ir tada - didžioji sueiga Vilniuje, gruodžio 11 dieną. Visoms sporto federacijoms susirinkus į Profsąjungų rūmus, ant Tauro kalno, drąsiai paskelbima: atkuriame LIETUVOS TAUTINĮ OLIMPINĮ KOMITETĄ.
1988 metų gruodį retas iš mūsų neverkė. Juk supratome, kad Lietuvos valstybės atkūrimas jau nebeišvengiamas.
Mes pasakėme tą patį, ką 1933 metais ištarė S. Darius ir S. Girėnas: MES SKRENDAME Į LIETUVĄ.
