1 nuotr.Raudona spalva tradiciškai asocijuojasi su prabanga, ir visi jau seniai įprato, kad raudonas kilimas tiesiamas sutinkant ir išlydint ypatingai svarbius svečius - valstybių vadovus, žinomus politikos lyderius, sportininkus, aktorius ir kitas garsenybes.
Raudonas kilimas tapo spindesio, prestižo ir elegancijos sinonimu ir simbolizuoja laimėjimų pramogų pasaulyje viršūnę.
Raudonojo kilimo istorijos šaknys - amžių glūdumoje. Ankstyviausia užuomina apie jį - V a. pr.m.e., graikų dramaturgo Eschilo pjesėje, kurioje pasakojama apie graikų valdovo Agamemnono sutikimą jam grįžus su pergale iš Trojos karo.
Karaliaus žmona Klitemnestra negalėjo jam atleisti už tai, kad prieš karo žygį ji dievams paaukojo jų penkiolikametę dukterį, kad sulauktų jų pagalbos keliaujant jūra ir nugalėtų kare.
Kol karaliaus nebuvo namuose, ji įsitaisė meilužį, bet ir Agamemnonas grįžo namo su sugulove. Todėl Klitemnestra padarė tai, ką galėjo padaryti tik pamesta moteris graikų tragedijoje: ji savo vyrui po kojomis patiesė raudoną kilimą, kaip jo laukiančios greitos mirties simbolį.
Kaip žuvo Agamemnonas - nežinoma, istorikai dėl to iki šiol ginčijasi. Ar jį nužudė žmona, ar jis žuvo nuo jos meilužio rankos, raudonas kilimas jam tapo bloga lemiančiu ženklu.
Pasak legendos, jis iš pradžių nesiryžo juo žengti, nes raudona spalva Graikijoje buvo laikoma dieviška, ir raudonu kilimu žingsniuoti galėjo tik dievai.
Kai kurie istorikai teigia, kad kilimas po Agamemnono kojomis buvo purpuro spalvos, kuri dėl išskirtinumo ir retumo asocijavosi su karališkąja valdžia.
Šiaip ar taip, ši dramatiška istorija primena, kad bet kuris žmogus, kuris įsivaizduos esantis lygus Dievui, gali žūti, jei žengs raudonuoju kilimu.
Šiandien raudonieji kilimai jau yra neatskiriama bet kokio renginio, kuriame dalyvauja įžymybės, dalis. Žingsniavimo raudonuoju kilimu daromą įspūdį sustiprina palei jį išsirikiavusių gerbėjų ir fotografų, trokštančių pamatyti savo mylimas žvaigždes arba į renginį atvykstančius žinomus žmones, jaudulys ir keliamas šurmulys.
Mūsų dienomis raudonasis kilimas simbolizuoja rafinuotumą ir eleganciją. Be vaizdinio efekto jis taip pat sukuria išskirtinumo ir įvykio reikšmingumo, prestižiškumo atmosferą.
Nuotraukose raudonas kiliminis takas kartais atrodo labai ilgas, bet vidutinis jo ilgis paprastai būna vos trys metrai, o plotis 120 cm, išskyrus raudonąjį kilimą, kuris naudojamas per „Oskarų" įteikimo ceremoniją ir panašaus lygio renginius - ten jis gerokai ilgesnis, dengia visą pakylą.
Tradicija tiesti raudonąjį kilimą įteikiant „Oskarus" atsirado gana vėlai, nors tokia idėja Holivudą pasiekė 1922 m., kai vyko filmo „Robinas Hudas" premjera. Tada filmo kūrėjai ir aktoriai pirmą kartą žengė raudonuoju kilimu.
Po to jis tapo įprastu atributu svarbiuose kino ir muzikos renginiuose, ir tik 1961 m. pirmą kartą buvo patiestas per „Oskarų" teikimo ceremoniją.
Tiesa, tuo metu jis buvo naudojamas daugiau praktiniu tikslu - kaip orientyras garsenybėms salėje, kurioje vyko renginys.
Tačiau netrukus tapo aišku, kad publikai yra įdomu apžiūrėti žvaigždžių sukneles, smokingus, papuošalus ir šukuosenas, todėl raudonas kiliminis takas buvo praplatintas ir tapo demonstravimo pakyla žiūrovams ir televizijos transliacijoms, tokia jo paskirtis yra ir šiandien.
„Oskarų" įteikimo ceremonijos raudonasis kilimas per savo ilgą amžių matė visko.
Tai yra vieta, kur susiduria menas ir komercija, kur gimsta ir žūsta dizainerių reputacija, kur garsenybės gali pasirodyti labai atvirais arba neskoningais apdarais arba žavėti publiką dizainerių šedevrais.
Neveltui „Oskarų" raudonasis kilimas yra vadinamas „svarbiausia madų demonstravimo pakyla" ir „svarbiausiu kilimo ir tūpimo taku pasaulyje".
