Vengrijos ministras: Europa ruošiasi naujam karui

Kalbėdamas parlamente jis paminėjo ES strateginius dokumentus, kuriuose nurodoma, kad iki 2029 m. bus pasiekta visiška ginkluotųjų pajėgų kovinė parengtis.

Pasak P.Sijjarto, tai reiškia, kad karinis konfliktas tampa įmanomas jau 2030 m. Jo žodžius cituoja „Magyar Nemzet".

Budapeštas - prieš

Vengrijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Budapeštas nepalaiko stiprėjančios ES karinės retorikos ir priešinasi žingsniams, kurie galėtų priartinti Europą prie tiesioginės konfrontacijos su Rusija.

Pasak jo, Vengrijos vyriausybė stengsis užtikrinti, kad šalies piliečiams netektų gyventi karinio konflikto sąlygomis.

P.Sijartas ne kartą kritikavo Europos gynybos politiką. 2024 m. vasarą jis prieštaravo Europos Komisijos planams didinti karines investicijas, teigdamas, kad tai gali atvesti Europą į pavojingą eskalaciją. 2025 m. viduryje Budapeštas blokavo kai kuriuos ES pareiškimus, susijusius su parama Ukrainai.

Gynybiniai bloko planai

ES toliau įgyvendina strateginiuose dokumentuose įtvirtintas kolektyvinės gynybos stiprinimo priemones. 2022 m. kovą priimtose gairėse numatyta iki 2025 m. sukurti iki 5 tūkst. žmonių siekiančias greito dislokavimo pajėgas, galinčias dalyvauti operacijose už Sąjungos ribų. Šia priemone siekiama pakeisti ankstesnes ES kovines grupes.

2024 m. EK pristatė ES gynybos pramonės strategiją, kuria siekiama didinti gynybos pramonės pajėgumus bei šaudmenų gamybą ir skatinti bendrus valstybių narių pirkimus.

Dokumente numatytas tvaraus ginklų tiekimo ES formavimas ir priklausomybės nuo išorės rangovų mažinimas.

Tuo pat metu ES ir NATO šalys didina savo išlaidas gynybai.

Pasak „Financial Times", iki 2025 m. vidurio 23 NATO narės, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir daugumą Rytų Europos šalių, pasiekė tikslą - skirti gynybai 2 proc. BVP.

Kai kurios Aljanso narės, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, paskelbė apie ketinimą didinti išlaidas iki 2,5-3 proc., Lietuvos valdžia kalba apie 5-6 proc.

Šaudmenų gamybos apimtys taip pat plečiamos. Kaip pranešė „Reuters", ES šalys, realizuodamos 2023 m. pradėtą iniciatyvą, ir toliau sudaro ilgalaikes sutartis dėl 155 mm artilerijos sviedinių tiekimo su Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos ir Slovakijos įmonėmis.

Programa numato padidinti šaudmenų gamybą iki tokio lygio, kuris leistų patenkinti Ukrainos poreikius ir papildyti ES narių atsargas.