1 nuotr.Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni vis labiau atsiriboja nuo JAV ir Izraelio smūgių prieš Iraną, praneša „Politico“.
Trečiadienį kalbėdama Italijos parlamente dešiniųjų pažiūrų politikė griežtai pasisakė prieš šį konfliktą.
Jos teigimu, Artimuosiuose Rytuose vykdoma karinė kampanija išryškino tendenciją, kad vis dažniau vykdomos intervencijos, kurios yra „už tarptautinės teisės ribų“.
Greitai pasikeitęs G. Meloni tonas yra kiek netikėtas, nes ji įtvirtino savo reputaciją, kaip vienos patikimiausių JAV sąjungininkių Europoje, tačiau tai atspindi Italijoje kylantį spaudimą.
Paaiškėjo, kad oro smūgiai Iranui yra itin nepopuliarūs Italijoje, kur visuomenės nuomonė labai priešiška baiminantis būti įtrauktiems į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose.
Be to, artėja politiškai jautrus referendumas dėl teismų reformos, kuris vis labiau tampa išbandymu G. Meloni koalicijai.
Todėl ministrei pirmininkei dabar tenka sudėtinga užduotis išlaikyti transatlantinę partnerystę ir reaguoti į Italijoje kylančias įtampas.
„Politico“ vertinimu, Meloni neabejotinai, tačiau ir atsargiai persiorientuoja link santūresnės pozicijos.
Savo pasisakyme ji pasmerkė mergaičių mokyklos bombardavimą, per kurį žuvo 168 žmonės, pavadindama jį „skerdynėmis“. Ji pareikalavo, kad būtų greitai nustatyta, kas už tai atsakingas.
Kelios žiniasklaidos priemonės trečiadienį vakare pranešė, kad į mokyklą greičiausiai buvo pataikyta per JAV smūgį į netoliese esantį Irano karinio jūrų laivyno objektą.
Taigi, G. Meloni prisijungė prie Europos Sąjungos lyderių – įskaitant Ispanijos ministrą pirmininką Pedro Sanchezą, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Nyderlandų ministrą pirmininką Robą Jetteną – kurie daugiau ar mažiau kritikuoja smūgius prieš Iraną.
„Politico“ priduria, kad ypač opiu vidaus klausimu Italijoje tapo svarstymai, ar JAV pajėgos galėtų panaudoti bendras bazes Italijoje smūgiams prieš Iraną.
G. Meloni tvirtino, kad bazės naudojamos tik logistiniais ir techniniais tikslais pagal praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje pasirašytus susitarimus, bet ne smūgiams vykdyti, nes tam būtų reikalingas aiškus parlamento pritarimas.
ELTA primena, kad karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo antskrydžius Irane ir nužudė Islamo Respublikos aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.
