Rusijos pinigų nusavinimas: taip ar ne?

- Pradėkime nuo to, kiek, vertinant situaciją iš tarptautinės teisės pozicijų, teisėta įšaldyti svetimos valstybės turtą?

- Tarptautinės teisės požiūriu tai galima tik vienu atveju - kai Jungtinių Tautų saugumo taryba nubalsuoja dėl kokios nors šalies, kuri, tarybos požiūriu, blogai elgiasi, ir nusprendžia įšaldyti jos aktyvus ar valiutinius rezervus. Visi kiti panašūs veiksmai yra ekonominio karo elementas, kuris nėra niekaip įformintas tarptautinės teisės požiūriu. Sakant paprasčiau, tai yra tiesiog svetimo turto atiminėjimas.

Matyt, daug kas jau pamiršo, kad savo laiku buvo įšaldyti dideli Rusijos pinigai - apie 300 mlrd. JAV dolerių. Tai - kiek mažiau negu pusė šalies valiutinių atsargų, kurios buvo laikomos Vakarų bankuose. Akivaizdu, kad po tokio vakariečių veiksmo rusai doleriais ar eurais atsargų nebelaikys, prioritetą skirdami, tarkim juaniams ar auksui.

Kitas momentas - rusai pradėjo veikti labiau apgalvotai. Rusijoje iki 2022 m. pradžios buvo Vakarų įmonių aktyvų už maždaug 500 mlrd. JAV dolerių. Kadangi vakariečiai įšaldė rusų turtą, rusai, priimdami atitinkamus įstatymus, pradėjo užsienio kapitalo dalies savo šalies įmonėse išpirkimą, mokėdami tokią kainą, kokią jie patys nustato.

Tai, ką jie daro savo šalies viduje, visuomet galima įteisinti ir pagrįsti, pavyzdžiui, būtinybe apginti nacionalinius interesus ar užtikrinti nacionalinį saugumą. Tai ypač patogu kalbant apie energetikos įmones ar infrastruktūrą. Tai yra teisėta, bet nesakau, kad tai - teisinga. Kita vertus, Lietuva irgi gali teisiškai priimti bet kokį aktą, tvarkydami tokius ar panašius klausimus, tad teigti, kad „kiti taip nesielgia" būtų neteisinga.

Kalbant apie privačių įmonių ar asmenų aktyvus, Vakarai be ilgų šnekų perėmė rusų oligarchų turtus - jachtas, lėktuvus, dalį akcinio kapitalo. Jie teigia, kad elgiasi teisėtai, tačiau neabejoju, kad kai karas Ukrainoje pasibaigs, dėl šių nusavinimų prasidės teisiniai ginčai ir sunku prognozuoti, kuo jie baigsis.

Be to, reikia nepamiršti, kad bet koks veiksmas turi atoveiksmį. Kai neseniai Nyderlandai nusprendė „nusavinti" kinų įmonei „Wingtech Technology Co." priklausantį mikrolustų gamintoją „Nexperia", Pekinas netruko į tai sureaguoti ir po „konstruktyvių" derybų Amsterdamas atsitraukė. Manau, netrukus panašių istorijų bus ir daugiau.

- Europa jau pripažįsta, kad Ukrainos finansavimui trūksta lėšų, todėl būtina rasti naujų šaltinių ir vienas jų galėtų būti minėti suverenūs Rusijos aktyvai. Apie jų panaudojimą Ukrainos atstatymui kalbama ir Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos parengtame taikos plane. Taip pat Europa jau kelis kartus palūkanas, gautas iš įšaldytų aktyvų, pervedė Kijevui. Už tai kam nors gali tekti atsakyti?

- Manau, kad Briuselyje susirinkę ne vien kvailiai, bet ir blaiviai mąstantys politikai. Jie puikiai supranta, kad ateis laikais, kai reikės atsakyti, kokiu pagrindu ir kokiam tikslui tai buvo padaryta. O paaiškinti nebus lengva, nes šiandien Rusijos pinigai nukreipiami karui prieš Rusiją ir kalbama apie sumų didinimą. Tai sukelia neigiamas emocijas ir tikrai sukels atsakomuosius veiksmus, nes dabartinė Rusija nėra tokia, kokia ji buvo, kai mes traukėmės iš TSRS.

Kaip gerai pastebėjo Džefris Saksas - šiandien rusai žaidžia šachmatais, o Vakarai lošia pokerį. Rusai strateguoja ir ramiai apskaičiuoja žingsnius. Vakarai blefuoja ir bando lošti va bank¸ nes mano, kad išloš. Blaiviosios europinės jėgos mėgina raminti pokeristus ir primena, kad ilgalaikės perspektyvos požiūriu, kai paaiškės, kad ne tik Rusijai reikalinga Europa, bet ir Europai - Rusija, viskas grįš bumerangu.

Blaiviųjų arba, kaip aš juos vadinu, normaliųjų, kritinės masės dar nėra, bet tendencijos nuteikia optimistiškai. Blaiviai mąstantys politikai yra valdžioje Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje. Vokietijoje po artimiausių rinkimų prie šalies vairo galime išvysti „Alternatyvą Vokietijai". Italų premjerė Džordža Meloni (Giorgia Meloni) irgi kritiškai vertina Briuselio veiksmus. O dar prisiminus, kad tokiems sprendimams, kaip Rusijos turto nusavinimas, reikia vienbalsio sprendimo, kad vėliau kalti neliktų vieni belgai, manau, jog tai jau mažai tikėtina.

- Kalbant apie belgus, jie nusavinimui priešinasi, bet EK su Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) priešakyje žada Belgiją apsaugoti nuo Rusijos pykčio. Kiek tokie pažadai yra realūs?

- Pradėkime nuo to, kad U.fon der Lejen nėra valstybės galva, nes ES nėra valstybė. Ji tėra tarpvalstybinė organizacija. Galingesnė negu Raudonasis kryžius ar filatelistų draugija, bet tik organizacija. ES pati neturi jokių išteklių, įskaitant politinius.

Praėjo laikai, kai į ES vadovus pasaulyje - Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Globaliuose Pietuose - buvo žiūrima su pagarba. Šiandien jie nebeturi nei gero vardo, nei įtakos. Vis daugiau pasaulinių politikų suvokia, kad Briuselis nėra federalinės valstybės sostinė ir trilijoną eurų viršijantys EK biudžetas 7 metams yra „saujelė saulėgrąžų", kaip pasakytų anglai. Iš ko jie ką gali grąžinti?

Beje, ES neturi ne tik išteklių, bet ir realios karinės jėgos, kadangi po Šaltojo karo gynybos reikmėmis niekas per daug nesirūpino. O jeigu dar pridėsime politinį bei ekonominį nuosmukį, tai tampa akivaizdu, kad U.fon der Lejen pažadai kažką apginti yra tuščios kalbos.

Pripažinkime realybę - ES susiskaldžiusi, todėl bent jau vidurio Europa, įskaitant karinguosius lenkus, palaikys Briuselio politikų sprendimus iki tam tikros ribos, o toliau rūpinsis savo interesais ir tikrai neskirs savo pinigų į tam, kad jie būtų atiduoti belgams. Tai, kaip sakiau, supranta ir patys belgai, todėl jie niekur neskuba.

Užtat skuba globalistai, kurių didžioji dalis „nusėdo" Amerikoje, bet kai kurie įsikūrė ir Didžiojoje Britanijoje bei Vokietijoje (dabartinis kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) dar ne taip seniai atstovavo „BlackRock Inc" - stambiausia investicijų valdytoja pasaulyje). Jie nori tęsti karą ir kabinasi už kiekvieno šiaudelio, kuris jiems leistų likti konflikte.

Bet tai nėra vieningos ir besikeičiančios Europos pozicija. Europai šis karas nenaudingas nei politiniame, nei ekonominiame lygmenyje. Senasis Pasaulis importuoja apie 90 proc. energetinių išteklių, todėl gerai gyveno tol, kol galėjo naudotis palyginti pigia rusiška produkcija. Vokiečiai labai aiškiai pajautė, ką reškia jų atsisakymas.

- Kokias pasekmes Europai galėtų turėti visų įšaldytų rusiškų milijardų nusavinimas?

- Pasekmes duoda jau visa ligšiolinė nenormaliųjų politika. Mano nuojauta, Vakarai pralaimi Ukrainos fronte. Tik visiškai naivus žmogus gali tikėti, kad įvyks stebuklas ir ukrainiečiai pergalę pasieks mūšio lauke. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) aiškiai pasakė, kad jeigu ukrainiečiai ir europiečiai spyriosis dėl taikos sutarties, jis gali nutraukti paramą ne tik ginklais, bet ir žvalgybinias duomenimis. Tuomet fronte viskas baigsis labai greitai.

Taip pat pralaimimas energetinis, ekonominis ir prekybinis karas. Jeigu tai tęsis, augs ekonominė ir socialinė įtampa. Europos gali laukti tektoniniai pokyčiai, bet tai nėra blogai. Jeigu nenormalieji ir toliau kvailios, tuomet normaliesiems atsiras reali proga susigrąžinti valdžią ir grįžti prie racionalaus pokalbio tarp įvairių globalinių subjektų. Pokalbių su Rusija, Kinija, Indija. Nes šiuo metu tokie svarbūs pasauliniai žaidėjai kaip Kinija ar Indija, ES nuolat žemina. Kinai pareiškė, kad nelaukia oficialios vokiečių delegacijos. Indai atsisakė priimti britus ir pabrėžė, kad kol Londonas aiškins Deliui, kaip jiems gyventi, tol britai šalyje nelaukiami.

Tokių dalykų per pastarąjį 50 metų nėra buvę, bet tai dar kartą aiškiai parodo, kad ne tik pasikeitė jėgų santykis pasaulyje, bet ir neišmintingai besielgiantys europiečių politikai patys skaldo ES. Jie žlugdo ES tėvų-įkūrėjų puoselėtą vieningos Europos idėją, kuri turėjo tapti atsvara visoms kitoms globalioms jėgos. Bet tik vieninga, nes, vertinant pasauliniu mastu, didelių, Kinijai ar Rusijai galinčių prilygti valstybių, Europoje nėra.

- Lietuvos politikai, būtų tai Mindaugas Sinkevičius ar Kęstutis Budrys, nepaisant bendrų pasaulinių tendencijų, faktiškai kartoja ankstesnės vyriausybės lozungus apie būtinybę nusavinti Rusijos lėšas ir blokuoti Kaliningradą.

- Sienos su Baltarusija uždarymo pasekmės ir planai toliau blokuoti Kaliningradą („Lukoil" produkcijos tranzintas jau sustabdytas) rodo, kad Lietuvoje po rinkimų politika nepasikeitė, tad mums dar teks palūkėti, kol į valdžią ateis normalieji.

O šiandien belieka konstatuoti, kad „Dvarui" pavyko perimti socialdemokratus. Sakant kitaip, Algirdo Brazausko socialdemokratai, prie kurių veiklos krypties prisidėjau ir aš, tapo Vytauto Landsbergio socialdemokratais. Mes irgi turėjome trūkumų, tačiau buvome aiškios socialdemokratinės orientacijos, o dabartiniai, kaip kokie „chaltūrininkai", faktiškai tapo globalistų įrankiu.

Ir kol nenormalieji galės siautėti, situacija šalyje tik blogės. Santykiai su Kinija ar Sakartvelu nėra normalizuojami, kontaktų su Rytais nėra. Slovakijos - NATO ir ES šalies - premjerui Robertui Fico nebuvo leisti skirsti per Lietuvos oro erdvę, grasinama dar stipriau blokuoti Kaliningradą ir t.t.

Tuo pat metu Lietuvoje iš šeimų atiminėjami vaikai, ugdymo įstaigose diegiamos genderistinės idėjos, o paskui rypaujama, kad šalyje mažėja gimstamumas. Ir dar tarsi viso šito būtų maža, valdžioje likę globalistai, savo statytinių rankomis, stumia Lietuvą į atvirą konfliktą su kaimyninėmis šalimis bei siekia paversti mūsų valstybę antru karo frontu.

O jeigu dar kas nesuprato, tai daugiausia iš dabartinės situacijos laimi vadinamieji konservatoriai. Jie tyliai buria naujus satelitus ir stebi iš šalies socialdemokratų daromas klaidas, kad atėjus valandai „X" galėtų pasakyti - tai ne mes sugriovėme šalį ar įtraukėme ją į karą, o jie... Taktika - žinoma ir ne kartą matyta, bet gal pagaliau Lietuvos žmonės suvoks kas yra kas?...