1 nuotr.Peru įstatymų leidėjai penktadienį balsavo už prezidentės Dinos Boluarte, kurios kadenciją lydėjo protestai ir kaltinimai nesugebėjimu pažaboti nusikalstamumą, nušalinimą.
D. Boluarte atsisakė atvykti į Kongresą dalyvauti naktiniame posėdyje, kai dauguma įstatymų leidėjų, įskaitant parlamentarus, kurie kadaise buvo jai ištikimi, balsavo už apkaltos proceso inicijavimą. Jie kvietė D. Boluarte atvykti į Kongresą 23.30 val. vietos (7.30 val. Lietuvos) laiku, tačiau ji nepasirodė posėdyje, kuris baigėsi tuo, kad 118 įstatymų leidėjų balsavo už jos apkaltą.
„Prezidentės apkaltai pritarta“, – paskelbė Kongreso lyderis Jose Jeri, kuris perėmė prezidento pareigas.
D. Boluarte kadenciją prezidento poste lydėjo protestai, taip pat įvairūs skandalai, tyrimai ir gaujų smurto atvejų skaičiaus šuolis. Ji jau buvo atlaikiusi kelis bandymus nušalinti ją nuo pareigų. Vykdant naujausią iniciatyvą buvo paminėtas jos „nuolatinis moralinis nesugebėjimas“ atlikti savo pareigas nuo atėjimo į valdžią 2022 m. gruodį.
Peru per maždaug devynerius metus turėjo šešis prezidentus. Šalies vadovės D. Boluarte, kuri pareigas pradėjo eiti po to, kai jos pirmtakas Pedro Castillo buvo nušalintas dėl susidorojimo su protestais, per kuriuos žuvo mažiausiai 50 žmonių, populiarumo reitingai buvo nukritę.
Jos atžvilgiu atliekami keli tyrimai, be kita ko, dėl to, kad ji tariamai nedeklaravo prabangių dovanų – šis skandalas buvo pramintas „Rolexgeitu“. Maža to, liepos mėnesį ji gerokai pasididino savo atlyginimą.
Pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo antivyriausybiniai protestai, kai vyriausybė rugsėjo 5 d. priėmė įstatymą, pagal kurį iš jaunų žmonių reikalaujama mokėti įmokas į privačius pensijų fondus, nepaisant su užimtumu susijusio nesaugumo ir neoficialaus daugiau nei 70 proc. užimtumo lygio.
Be to, protestai per pastaruosius šešis mėnesius paaštrėjo ir dėl organizuoto nusikalstamumo grupuočių vykdomos turto prievartavimo ir žmogžudysčių bangos.
