Prezidento Donaldo Trumpo administracijos penktadienį paskelbtame ilgai lauktame naujame strategijos dokumente sakoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pereis nuo savo istorinio pasaulinio vaidmens prie didėjančio dominavimo Lotynų Amerikoje ir kovos su migracija.
Nacionalinio saugumo dokumentas, skirtas sukonkretinti normas griaunančią D. Trumpo pasaulėžiūrą „Amerika pirmiausia“, rodo staigų persiorientavimą po ilgalaikių JAV raginimų sutelkti dėmesį į Aziją, nors Kinija vis dar įvardijama kaip pagrindinė varžovė.
Strategijoje taip pat žiauriai kritikuojamos sąjungininkės Europoje ir teigiama, kad Jungtinės Valstijos palaikys Europos Sąjungos vertybių priešininkus, įskaitant ir dėl imigracijos.
Strategijoje sakoma, kad „Jungtinės Valstijos atmeta nesėkmingą savo dominavimo pasaulyje koncepciją“, taip nutraukdamos dešimtmečius trukusias pastangas būti vienintele supervalstybe.
Joje teigiama, kad Jungtinės Valstijos neleis ir kitoms valstybėms dominuoti, tačiau priduriama, jog tai nereiškia, kad bus „liejamas kraujas ir švaistomi turtai siekiant apriboti visų pasaulio didžiųjų ir vidutinių valstybių įtaką“.
Strategija ragina pertvarkyti pasaulyje dislokuotas JAV karines pajėgas, kad būtų „atremtos neatidėliotinos grėsmės mūsų pusrutulyje“, bei laikytis atokiau nuo „teatrų, kurių santykinė svarba Amerikos nacionaliniam saugumui pastaraisiais dešimtmečiais ar metais sumažėjo“.
Strategijoje drąsiai kalbama apie JAV dominavimo Lotynų Amerikoje didinimą, D. Trumpo administracijai rengiant smūgius į įtariamus narkotikų prekeivius jūroje, kišantis siekiant nuversti kairiųjų lyderius, įskaitant Venesueloje, ir neslepiant noro perimti svarbių išteklių, tokių kaip Panamos kanalas, kontrolę.
Strategijoje D. Trumpas pristatomas kaip dviejų šimtmečių senumo Monro doktrinos, kurioje tuomet dar jaunos Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė, kad neleis jokioms besivaržančioms galybėms, įskaitant Europos, kištis į Lotynų Amerikos reikalus, modernizatorius.
Naujienų agentūra AFP pateikia kai kuriuos pagrindinius aspektus pagal žemynus.
Europa
Strategijoje Europai negailima griežtų žodžių. Joje, be kita ko, remiami kraštutinių dešiniųjų teiginiai, kad žemynui dėl migracijos esą gresia „civilizacijos išnykimas“.
„Labiau nei tikėtina, kad vėliausiai per kelis dešimtmečius kai kuriose NATO narėse daugumą sudarys ne europiečiai“, – tvirtinama dokumente.
Dokumente raginama „ugdyti pasipriešinimą“ Europoje. Administracija taip pat smerkia „žodžio laisvės cenzūrą politinės opozicijos slopinimą“, taip užsimindama apie pastangas pažaboti kraštutinių dešiniųjų balsus, įskaitant ir tuos, kurie pasisakė prieš migrantus.
Be to, dokumente žadama, kad nebus jokios NATO plėtros, tokiu būdu dar kartą sužlugdant Ukrainos puoselėjamas viltis.
Lotynų Amerika
Strategijoje D. Trumpas pristatomas kaip dviejų šimtmečių senumo Monro doktrinos, kurioje tuomet dar jaunos Jungtinės Valstijos paskelbė, kad neleis jokioms besivaržančioms galybėms, įskaitant Europos, kištis į Lotynų Amerikos reikalus, modernizatorius.
Teigiama, kad JAV sieks gauti prieigą prie išteklių ir strateginių vietų Lotynų Amerikoje bei užtikrinti, jog vyriausybės būtų „pakankamai stabilios ir gerai valdomos, kad būtų galima užkirsti kelią masinei migracijai į Jungtines Valstijas ir nuo jos atgrasyti“.
Užsimenant apie Kiniją, strategijoje pažymima, kad JAV „nesuteiks konkurentams iš kito pusrutulio galimybės dislokuoti pajėgas ar kitus grėsmę keliančius pajėgumus arba valdyti ar kontroliuoti strategiškai svarbų turtą“.
Azija
Po kelis dešimtmečius trukusio laikotarpio, kurio metu JAV didžiausią dėmesį skyrė Kinijos iškilimui, strategijoje ši Azijos valstybė apibūdinama kaip konkurentė, tačiau daugiausia dėmesio skiriama ekonomikai.
„Mes iš naujo subalansuosime Amerikos ekonominius santykius su Kinija, pirmenybę teikdami abipusiškumui ir teisingumui, kad atkurtume Amerikos ekonominę nepriklausomybę“, – sakoma dokumente.
Kalbant apie Taivaną – demokratiškai valdomą salą, į kurią pretenduoja Pekinas, dokumente neatsitraukiama nuo JAV raginimų išlaikyti status quo. Tačiau JAV sąjungininkės Japonija ir Pietų Korėja raginamos labiau prisidėti prie Taivano gynybos.
Dokumente reiškiamas entuziazmas dėl stiprėjančių ryšių su Indija, kurią privilioti bandė keli JAV prezidentai, tačiau valdant D. Trumpui atsirado trinčių. Strategijoje Jungtinės Valstijos raginamos skatinti Naująjį Delį „prisidėti prie Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo“.
Artimieji Rytai ir Afrika
Artimieji Rytai jau seniai dominuoja JAV užsienio politikoje, tačiau naujajame dokumente, kaip ir ankstesnių administracijų dokumentuose, raginama skirti mažiau dėmesio. Jame sakoma, kad didėjanti energetinė priklausomybė reiškia, jog Jungtinės Valstijos nebus tokios priklausomos nuo Persijos įlankos naftos, ir atkreipiamas dėmesys į Irano susilpnėjimą dėl JAV ir Izraelio atakų.
Strategijoje santykinai nedaug kalbama apie Izraelį, kuris jau ilgą laiką yra JAV prioritetas, ir tik pažymima, kad jis turėtų būti „saugus“.
Dar mažiau pasakoma apie Afriką, išskyrus raginimą pereiti nuo pagalbos ir vietoj to susitelkti į ypatingos svarbos išteklius.