1 nuotr.Japonija atmetė Europos Sąjungos pasiūlymą prisijungti prie Briuselio iniciatyvos panaudoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą finansinei paramai Ukrainai teikti. Apie tai pranešė „Politico“.
Pirmadienį vykusio G7 finansų ministrų virtualaus susitikimo metu Tokijas šaltai reagavo į Briuselio prašymą taikyti europinius mechanizmus, kad Ukraina gautų pajamas iš Rusijos valstybės turto, laikomo Belgijos banke „Euroclear“.
„Japonija davė suprasti, kad negali panaudoti savo laikomo apie 30 mlrd. JAV dolerių vertės įšaldyto Rusijos turto ir suteikti paskolos Ukrainai“, – „Politico“ sakė du ES diplomatai.
Europos Komisija tikisi, kad ES valstybės narės iki gruodžio 18 d. vyksiančio viršūnių susitikimo susitars dėl įšaldyto Rusijos turto, kurio vertė siekia 210 mlrd. eurų, panaudojimo.
Tačiau Belgijos, kur šios lėšos yra laikomos, vyriausybė tam priešinasi, nes baiminasi, kad, pasikeitus aplinkybėms ir Rusijai įgijus teisę reikalauti grąžinti pinigus, Belgijai gali tekti grąžinti visą sumą vienai.
Viena iš Belgijos sąlygų yra ta, kad kitos G7 šalys, nepriklausančios ES, taip pat suteiktų Ukrainai paskolas, finansuojamas iš jų jurisdikcijoje laikomo įšaldyto Rusijos turto.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris mano, kad kuo daugiau G7 sąjungininkų dalyvaus šioje iniciatyvoje, tuo mažesnė bus rizika, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų tik prieš Belgiją.
Tačiau JAV ir Japonija atsisakė prisijungti prie Briuselio pasiūlymo, palikdamos Europos Sąjungai vienai prisiimti pagrindinę naštą dėl Ukrainos ateities finansinių poreikių.
Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama atmetė galimybę naudoti Rusijos turtą esą dėl teisinių problemų, o Vašingtonas nurodė planuojantis sumažinti paramą Ukrainai po to, kai bus išmokėtos paskutinės G7 paskolos dalys, dėl kurių buvo susitarta 2024 m., buvusio prezidento Joe Bideno valdymo laikotarpiu.
Vis dėlto, pasak „Politico“, keletas pareigūnų teigė, kad Japonijos pozicija yra susijusi su JAV prieštaravimu naudoti Rusijos turtą finansuojant Ukrainą, argumentuodami, kad Tokijas nenori ignoruoti savo svarbaus sąjungininko.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad ketina panaudoti Rusijos turtą, kad priverstų prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
Vietoj to, kad siųstų pinigus Kijevui, Vašingtonas pasiūlė dalį turto grąžinti Rusijai, o likusią dalį – panaudoti JAV investicijoms Ukrainoje finansuoti.
Bendrame pareiškime po gruodžio 8 d. virtualaus susitikimo G7 grupės finansų ministrai pareiškė, kad G7 šalys yra pasirengusios svarstyti galimybę konfiskuoti visas įšaldytas Rusijos lėšas, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.
