Išsiskirs Donaldo Trampo ir NATO keliai?

Stebėtojai pažymi, kad JAV reikalavimai Aljansui padėti kare su Iranu sukėlė Europos šalių, nenorinčių aktyviai dalyvauti konflikte, susierzinimą.

„The Atlantic" (JAV)

D.Trampas reikalavo iš NATO pagalbos atblokuojant Ormūzo sąsiaurį, bet Aljansas atsisakė tai padaryti. Ir nors Rusija šioje krizėje vaidina tik netiesioginį vaidmenį, Maskva gali iš jos išlošti.

Nesutarimai sąsiaurio klausimu sukėlė netikėtą naują įtampą D.Trampo ir NATO santykiuose. Aljanso ji gal ir nesugriaus, bet gali iš esmės jį susilpninti.

„Manau, kad D.Trampas jau eliminavo NATO iš santykių su Iranu", - sakė vienas aukšto rango ES diplomatas, pageidavęs neviešinti jo vardo. Diplomatas prognozavo, kad tikėtinas D.Trampo atsakas bus amerikiečių karių skaičiaus žemyne mažinimas: „Jei nelaukėme, kad jis išves karius, tai jau turėtume apie tai galvoti."

Nemažai Europos vyriausybių nenori būti įtrauktos į karinius veiksmus, ir jos nusivylė dėl to, jog D.Trampo administracija nepasikonsultavo prieš pradėdama karą.

Be to, daugelis tebėra nepatenkinti D.Trampo bandymais priversti Daniją atsisakyti Grenlandijos kontrolės. Pasak kelių pareigūnų, tai buvo Aljanso lūžio taškas.

Be to, balandžio 1-ąją „The New York Times" pranešė, kad Vašingtonas derasi su Kopenhaga dėl galimybės naudotis Grenlandijoje esančiomis trimis karinėmis bazėmis, dvi iš kurių amerikiečiai patys paliko praėjusiame amžiuje.

„The Washington Post" (JAV)

Per savo pirmąją kadenciją D.Trampas jau galvojo apie JAV pasitraukimą iš NATO. 2018 m. jis perspėjo NATO lyderius, kad padarys tai, jeigu jie nedidins išlaidų gynybai.

Tačiau vėliau, spaudžiamas respublikonų lyderių Kongrese ir savo administracijos atstovų, apsigalvojo. Kol kas lieka neaišku, ar šį kartą jis išpildys savo grasinimus. Juolab kad D.Trampas didžiuojasi savo, kaip nenuspėjamo politiko, reputacija.

Be to, JAV administracija jau bandė perduoti europiečių kontrolei daugumą Europoje įsikūrusio karinio NATO planavimo ir vadovavimo struktūrų. Pastarosiomis dienomis Pentagonas aptarė karinės pagalbos, anksčiau numatytos Ukrainai, nukreipimą į Artimuosius Rytus.

Tačiau formalesnis politikos pasikeitimas - arba dešimčių tūkstančių JAV karių, dislokuotų Europos teritorijoje, išvedimas, arba pareiškimas, kad JAV nebesilaikys NATO sutarties doktrinos, pagal kurią vienos narės užpuolimas bus laikomas išpuoliu prieš visas 32 valstybes nares, būtų daug didesnis sukrėtimas.

„La Tribune Dimanche" (Prancūzija)

D.Trampas nori priversti NATO šalis susimokėti už jų nenorą paremti JAV ir Izraelio prieš Iraną pradėto karo. Taip jis dar labiau didina atotrūkį nuo sąjungininkų, kurį, nepadėdamas europiečiams remti Ukrainos, pats ir sukūrė.

Sveikas protas ir kritinis mąstymas kartais verčia susimąstyti: kas yra ši pirmaujanti karinė valstybė, kuri atsisako padėti europiečiams apsaugoti Ukrainą?

Jungtinėse Valstijose rimtai žiūrima į prezidento teiginius, kai jis pareiškia, kad, net nepasitaręs su Kongresu, turėtų teisę nuspręsti palikti Aljansą.

Juolab kad apie galimą pasitraukimą iš NATO D.Trampas vėl užsiminė balandžio 1-ąją interviu „The Telegraph".

„The Korea Times" (Pietų Korėja)

D.Trampas nesupranta ir nenori suprasti 5 Šiaurės Atlanto sutarties punkto, kuriuo jis netiesiogiai remiasi reikalaudamas, kad NATO sąjungininkai įsitrauktų į Irano konfliktą.

5 straipsnio, pagrindinio NATO susitarimo dėl kolektyvinės apsaugos nuostatos, taikymas apsiriboja gynybinėmis karinėmis operacijomis euroatlantiniame regione, o D.Trampas apeliuoja į jį dėl karo, kurį pats pradėjo ir kuris vyksta už šio regiono ribų.

Tai rodo, kad D.Trampas visiškai nepaiso Aljanso sutarčių. Geriausiu atveju jis jų nesupranta ir sutartys jam reiškia ne daugiau kaip įtakos svertus, o ne abipusius įsipareigojimus užtikrinti tvarką.

NATO narės, Pietų Korėja, Japonija ir kitos šalys turėtų suprasti, kad valdant D.Trampui JAV nebėra jų sąjungininkė, ir atitinkamai planuoti savo tolesnius veiksmus.