Gilėjantys JAV ir ES nesutarimai

Ekonominiai veiksniai

Briuselis gali įvesti muitus amerikiečių eksportui, vertinamam 93 mlrd. eurų. Ši priemonė buvo numatyta pernai po pirmojo D.Trampo muitų raundo, bet po to, kai buvo pasiektas ES ir JAV prekybos susitarimas, šešiems mėnesiams įšaldyta.

Jeigu EK nepasiūlytų pratęsti moratoriumo, o bloko šalys idėją palaikytų, ES tarifai automatiškai būtų atnaujinti vasario 7 d. Jei abi pusės įvestų naujus muitus, ES ir JAV pradėtų naują prekybos karą.

Kitas variantas prispausti D.Trampą, jį „Politico" vadina galingiausiu ginklu ES arsenale, yra „prekybinė bazuka" - ES kovos su prievarta priemonė (ACI).

Šis mechanizmas leidžia nustatyti papildomus mokesčius ir rinkliavas technologijų korporacijoms, tikslinius investicijų apribojimus, susiaurinti arba uždaryti prieigą prie ES rinkos ir atskirų jos sektorių, taip pat uždrausti įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

Tačiau įrankis yra naujas ir EK siūlytų jį naudoti tik tuo atveju, jei būtų užtikrintas reikiamas šalių-narių palaikymas.

Lietuvos finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas komentare „Politico" „prekybinę bazuką" įvardino vienu iš kozirių.

ES taip pat gali mėginti sužaisti „Kinijos korta", t. y. bandyti suartėti su Kinija, kaip tai padarė Kanada. Tačiau Briuseliui tai nebūtų lengvas žingsnis, nes Europos gamintojai gali pralaimėti konkurencinėje kovoje kinų gamintojams.

„Kinai yra pranašesni už mus visose pagrindinėse eksporto ir vidaus gamybos srityse. Mums reikėtų daugiau barjerų ir labiau valdomos prekybos su Kinija", - patikslino prekybos ekspertas Deividas Kleimanas (David Kleimann).

JAV Achilo kulnas - didelė valstybės skola, o „Bloomberg" apskaičiavo, kad Europos viešojo ir privataus sektoriaus įmonėms priklauso maždaug 40 proc. JAV užsienio obligacijų.

„Politico" pabrėžia, kad Briuselis gali įsakyti bankams ir pensijų fondams atsikratyti tokių aktyvų, kas beveik neabejotinai išprovokuotų finansų krizę. Tačiau tai pakenktų ir Europai, nes dėl masinio išpardavimo turtas prarastų vertę, o kreditoriai patirtų didžiulius nuostolius.

Be to, dauguma JAV iždo obligacijų yra laikomos privačiuose fonduose, kurių nekontroliuoja vyriausybės.

Kol kas pagrindine ES strategija išlieka santūrumas.

„Prioritetas čia yra sąveika, o ne eskalacija ir muitų įvedimo prevencija. Turime labai išmintingai vertinti skirtumą tarp grėsmės ir operatyvinės realybės", - „Politico" citavo vyriausiojo EK atstovo pavaduotoją Olofą Gilą (Olof Gill).

Juolab kad Europos įmonės, skirtingai nei amerikiečių, gauna naudos iš patinės situacijos muitų klausimu.

Pagal prekybos susitarimą JAV sumažino tarifą iki 15 proc., o ES privalėjo sumažinti muitus JAV pramoninėms prekėms iki nulio, tačiau D.Trampo grasinimai sutrukdė balsavimui šiuo klausimu Europos Parlamente.

Visgi ES išlaikyti sanglaudą, būtiną norint imtis atsakomųjų priemonių, yra problematiška dėl JAV prezidento veiksmų, nes jis papildomus muitus numatė tik kai kurioms šalims.

Tikimasi, kad ES lyderiai veiksmų planą aptars sausio 22 d. numatytame neeiliniame posėdyje. Greičiausiai jie nesukurs genialaus puolimo plano, bet, tikėtina, diskutuos apie tai ar ES turėtų įvesti muitus prekėms iš JAV, ar panaudoti „prekybinę bazuką".

Reaguodamas į tokius ES planus, D.Trampas pareiškė, kad europiečiai, greičiausiai, net nesuvokia, ką tai reiškia, bet jau minėtą „bazuką" naudoja, ir patikino, jog tokie veiksmai atsilieps pačiai ES.

Kaip galimas atsakas įvardinami nauji muitai ir pagalbos Ukrainai sustabdymas.

Karinis aljansas

Jei JAV nepakeis požiūrio į Europą, galios pusiausvyra radikaliai pasikeis, pažymi „Politico". Pasekmės gali svyruoti nuo transatlantinės ekonominės žalos iki rizikos saugumui.

Pavyzdžiui, JAV susidurtų su sunkumais projektuojant karinę galią Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, nes prarastų prieigą prie europinio bazių ir aerodromų tinklo.

„JAV politikoje įvyko poslinkis ir daugeliu atžvilgių jis yra nuolatinio charakterio. Laukimas nėra išeitis. Reikia organizuoto ir koordinuoto judėjimo naujos realybės link", - „Politico" teigė neįvardytas Europos pareigūnas.

Tuo pat metu Europoje svarstomos gynybos pajėgumų stiprinimo be JAV dalyvavimo idėjos.

Prieš savaitę už gynybą atsakingas EK narys Andrius Kubilius pasiūlė sukurti nuolatines „Europos ginkluotąsias pajėgas", kuriose būtų 100 tūkst. žmonių, ir Europos saugumo tarybą, kurioje dalyvautų apie 12 narių, įskaitant Jungtinę Karalystę.

Pastaruosius metus Europos valstybės, įskaitant ES nepriklausančias Jungtinę Karalystę bei Norvegiją, dirbo nepriklausomoje Ukrainos paramos grupėje, vadinamojoje „norinčiųjų koalicijoje".

Ši asociacija ateityje galėtų transformuotis į gynybos aljansą, turintį potencialią milžinišką karinę galią, apimančią tiek branduolines, tiek ir nebranduolines valstybes.

Naujasis formatas neatmeta bendradarbiavimo su JAV, tačiau tai nebūtų laikoma savaime suprantamu dalyku, kaip buvo anksčiau.