1 nuotr.Ginkluotės Ukrainai, kurios kariai kasdien iššauna iki 10 000 artilerijos sviedinių, tiekimas išsekino Vakarų šalių išteklius ir apnuogino tiekimo grandinių silpnąsias puses, teigia agentūra „Reuters".
„Jeigu Europa pradėtų karą su Rusija, kai kuriose šalyse amunicijos atsargos būtų išnaudotos per kelias dienas", - agentūrai teigė neįvardintu panoręs likti diplomatas.
Valstybės departamento ir Pentagono duomenimis, Jungtinės Valstijos, būdamos pagrindiniu Kijevo kariniu rėmėju, nuo karo pradžios Ukrainai perdavė ginkluotės, įskaitant ir daugiau negu milijoną 155 mm sviedinių, už maždaug 30 mlrd. JAV dolerių.
Straipsnio autorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) dar praėjusių metų liepą, siekiant paskubinti tiek amunicijos, tiek ir ginklų gamybą, nurodė šalies karinėms gamykloms parengti „karo ekonomikos" strategiją. Prancūzų valdininkai neįvardino konkrečių sumų, tačiau 2023 metams Paryžius užsakė šaudmenų už maždaug du milijardus eurų.
„Reuters" paskelbtame straipsnyje pabrėžiama, kad situacija kitose šalyse nesuteikia pagrindo optimizmui. Vokietijai, kurios kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) dar pačioje karo pradžioje paskelbė apie specialaus, šimtą milijardų eurų siekiančio ir šalies ginkluotės modernizavimui skirto, fondo įkūrimą, tik iš dalies pavyko atkurti Kijevui perduotos ginkluotės atsargas.
Net Didžiojoje Britanijoje, vienoje iš pagrindinių ginkluotės Ukrainai tiekėjų, opozicija sunerimo po to, kai sausį Londonas Kijevui perdavė 30 didelių artilerijos pabūklų AS90.
Pagrindinės opozicinės leiboristų partijos šešėlinis gynybos sekretorius Džonas Hilas (John Healey), agentūrai teigė, kad šios patrankos sudarė trečdalį viso britų ginklų tiekimo, tačiau taip nieko ir nebuvo padaryta atsargų atkūrimui.
„Mums būtina parengti tokią atsargų gamybos strategiją, kuri ne tik įvertintų būtinybę toliau ginklais remti Ukrainą, bet ir užtikrintų mūsų pačių gynybinius pajėgumus", - patikslino jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Aljanso šalys turi „padidinti šaudmenų gamybą", nes Ukrainos šovinių naudojimo lygis gerokai viršija dabartinius pajėgumus ir sekina atsargas.
„Kare Ukrainoje sunaudojamas milžiniškas kiekis šaudmenų ir tai sekina sąjungininkių turimas atsargas, - žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. - Dabartiniai Ukrainos šaudmenų eikvojimo tempai daug kartų viršija mūsų dabartinius gamybos tempus. Dėl to mūsų gynybos pramonė patiria įtampą".
J. Stoltenbergas pripažino, kad NATO susiduria su „problema", nes dabartinis didelio kalibro šaudmenų laukimo laikas pailgėjo nuo 12 iki 28 mėnesių.
Tačiau jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad iki šiol atlikti veiksmai reiškia, jog NATO narės „eina keliu, kuris leis mums ne tik toliau remti Ukrainą, bet ir papildyti savo atsargas".
O štai kalbėdamas antradienį Briuselyje vykstančio NATO šalių gynybos ministrų susitikimo kuluaruose JAV gynybos sekretorius Loydas Austinas (Lloyd Austin) patikino, kad remdamos Ukrainą, Aljanso šalys yra kaip niekad vieningos, praneša BBC.
