1 nuotr.Mokslininkai nustatė, kad apie 50 proc. sulaukti 100 metų lemia vienas veiksnys.
Nors kritiškai svarbus yra ir sveikas gyvenimo būdas, naujausi tyrimai rodo, kad ilgaamžiškumas yra daug stipriau susijęs su genetika, nei manyta anksčiau, ir tai paaiškina paradoksą, kai žmonės gyvena iki 100 metų rūkydami, gerdami ir nesilaikydami gydytojų patarimų.
Tai, analizuodamas naujausius mokslinius darbus apie ypatingo ilgaamžiškumo mechanizmus, praneša „Bloomberg".
Kodėl ilgaamžiai gali elgtis, kaip nori
Mokslininkai seniai pastebėjo keistą reiškinį. Tarp žmonių, kurie sulaukė 100 metų ir daugiau, yra tokių, kurie rūko, geria stiprų alkoholį, kasdien valgo ledus ar vakarieniauja užsigerdami gazuotais gėrimais. Juk tai tai visiškai prieštarauja medicinos rekomendacijoms.
Neseniai žurnale „Science" paskelbtas tyrimas, kurį atliko Veicmano mokslo instituto Izraelyje mokslininkai. Jis parodė, kad ilgaamžiškumas maždaug 50 proc. priklauso nuo genetikos ir 50 proc. nuo aplinkos bei gyvenimo būdo.
Tai gerokai didesni skaičiai, negu anksčiau, kai genų vaidmuo nebuvo tinkamai įvertintas dėl didelio mirtingumo nuo infekcijų ankstesniais laikais.
Genai, lėtinantys senėjimą
Tyrėjai paaiškina, kad nedidelė žmonių grupė turi retą genų derinį, kuris iš tikrųjų lėtina senėjimo procesą. Šie genai geriau apsaugo nuo pagrindinių, su amžiumi susijusių, susirgimų - širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir Alzheimerio.
Viename iš tyrimų, kuriame dalyvavo 96-109 metų žmonės, maždaug pusė dalyvių rūkė, daugelis turėjo antsvorį ir mažiau nei pusė reguliariai sportavo.
Nepaisant to, jie sirgo ne dažniau nei kontrolinė grupė. Jų pranašumas buvo būtent genuose, kurie saugojo jų kūnus taip pat, kaip ir jaunystę.
Mokslininkai pabrėžia, kad šios išvados nereiškia, jog gyvenimo būdas neturi reikšmės. Priešingai, daugumai žmonių mityba, judėjimas ir miegas išlieka esminiai veiksniai.
Ekspertų teigimu, tikimybę sulaukti 80-85 metų apie 75 proc. lemia gyvenimo būdas ir tik 25 proc. genai. Tačiau artėjant 100 metų ribai, paveldimumo vaidmuo smarkiai padidėja ir santykis gali siekti 60-80 proc.
Ar įmanoma „įjungti" ilgaamžiškumo genus?
Gera naujiena yra ta, kad mokslininkai jau bando suprasti, kaip veikia senėjimą lėtinantys genai ir atkartoja jų poveikį.
Kai kurie vaistai, įskaitant metforminą, vaistus nuo diabeto bei nutukimo, iš dalies veikia tuos pačius mechanizmus, slopindami augimo hormonus. Tuo pat metu vystosi individualus požiūris į mediciną - mityba ir vaistai parenkami atsižvelgiant į žmogaus genetinį profilį.
Ekspertai sutaria dėl vieno dalyko. Net jei žmogui nepasisekė paveldėti „šimtamečio genų", jis vis tiek gali žymiai padidinti savo galimybes gyventi ilgai.
Tam reikia reguliariai judėti, vengti viršsvorio, normaliai miegoti, nerūkyti ir nepiktnaudžiauti alkoholiu, išmokti valdyti stresą ir išlaikyti teigiamą požiūrį į amžių.
Mokslininkai taip pat pažymi, kad ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo asmeninių pastangų, bet ir maksimaliai sveikos aplinkos - švaraus oro, kokybiškos mitybos ir medicininės priežiūros.
Šimtamečių, kurie pažeidžia visas taisykles, istorijos lieka reta išimtimi. Daugumai žmonių kelias į ilgą gyvenimą vis dar prasideda nuo paprasčiausių ir nuobodžiausių įpročių.
