Augančių palūkanų spąstuose

Būtų suprantama, jei paaugęs „Euribor" padidintų palūkanas naujai imantiems paskolas. Tačiau kuo čia dėti žmonės, paskolas pasiėmę prieš 10 ar 15 metų? Juk dėl jų bankai vieni iš kitų nesiskolina. Tačiau mėnesinės įmokos didėja ir esamiems klientams. Aišku, kartu didėja ir kredito įstaigų pelnai.

Kaip „Vakaro žinias" informavo „Swedbank" vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, Lietuvoje didžioji dalis būsto paskolų yra pasirašomos su kintamomis palūkanomis.

„Kintamąsias palūkanas Lietuvoje sudaro „Euribor" rodiklis ir marža, dėl pastarosios dydžio sudarydami būsto paskolos sutartį sutaria klientas ir bankas. „Euribor" bazę nustato didieji euro zonos komerciniai bankai ir ji atspindi tą kainą, už kurią didieji bankai skolinasi tarpusavyje.

Auganti „Euribor" bazė, reiškia, kad rinkoje jau atsispindi Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų kėlimo lūkestis, kas ir nulėmė tai, kad „Euribor" pradėjo kilti aukštyn. Taigi, nors ECB bazinė palūkanų norma šiuo metu yra nepakitusi ir siekia 2 proc., „Euribor" jau siekia apie 2,5 proc. (6mėn. „Euribor", su kuriuo susietos didžioji dalis paskolų)" - dėstė G.Ilekytė.

Ekonomistė pateikė keletą scenarijų, kokia mėnesinį būsto įmoka yra pasiėmusiems paskolą ir kiek ji pakilo dėl pasidėjusio „Euribor".

Pavyzdžiui, jei paskola siekia 150 tūkst. eurų (paskolos laikotarpis - 25 metai, o banko marža - 1,5proc.), tai „Euribor" buvus 2 proc. mėnesio įmoka siekė 750 eurų, tačiau kai „Euribor" pasiekė 2,5 proc., mėnesio įmoka išaugo iki 791 euro.

Jei paskola siekia 100 tūkst. eurų (paskolos laikotarpis - 25 metai, o banko marža - 1,5 proc), tai „Eurobor" esant 2 proc. mėnesio įmokos dydis - 500 eurų. Tačiau „Euribor" pakilus iki 2,5 proc., mėnesio įmoka pakilo iki 528 eurų.

Komentuoja prof. Vaidievutis GERALAVIČIUS buvęs Lietuvos banko valdybos narys:

„Su palūkanomis yra tas pats, kas su benzino ar dyzelino kainomis: negali kuras vienam kainuoti brangiau nei kitam. Tas pats ir su palūkanomis. Bankui tas pats, kas iš jo kada paėmė paskolą.

Tarpbankinės palūkanos skaičiuojamos imant tarpbankinius kreditus. Kai bankui reikia pinigų, jis skolinasi visiškai nesidomėdamas, kas yra jo klientai.

Nes galbūt skolinasi visai kitoms reikmėms. Galbūt lėšų papildymui, likvidumo didinimui, tačiau naudoja „Euribor" formulę, dėl ko paskolų ėmėjams didėja įmokos, jei šis dydis didesnis. Būsto kreditas yra visiškai nesusijęs dalykas", - tikino V.Geralavičius.

Anot buvusio Lietuvos banko atstovo, kredito įstaiga skolinasi ne dėl žmogaus, paėmusio paskolą prieš daugybę metų, tačiau vis tiek pastarasis yra papildomai apmokestinamas.

„Pavyzdys: bankui reikia lėšų likvidumui arba kad suteiktų paskolas naujiems klientams. Tačiau jis negali skolintis iš kitų įstaigų brangiau dėl būsimų klientų ir palikti tokias pat palūkanas jums. Skolinasi už „Euribor".

Pavyzdžiui, jei kažkas negali laiku gražinti paskolos, bankas skolinasi ir automatiškai visiems naštą padalina vienodai", - dėstė V.Geralavičius.

Pasak jo, nėra ko stebėtis, kad Lietuvoje veikiančių bankų pelnai procentiškai yra vieni didžiausių Europoje, nes įvairūs įkainiai - vieni didžiausių, o paskolos - vienos brangiausių.

„Aišku, negaliu įrodyti, tačiau tai yra oligopolijos požymiai. O Konkurencijos taryba negali ir nenori prasidėti su bankais, nes yra per silpna tam. Trūksta raumenų. Nes iš esmės Lietuvoje yra trys bankai - „Swedbank", „Luminor" ir SEB. Jie gali nustatyti taisykles, nes klientui nėra kur iš jų išeiti", - reziumavo V.Geralavičius.

Komentuoja Seimo narys Valius ĄŽUOLAS:

„Pagrindinė „Euribor" bėda yra ta, kad Lietuvoje daugybė paskolų išduota kintamomis palūkanomis, kai Skandinavijos valstybėse ir daugelyje kitų šalių palūkanos yra fiksuotos. Kitaip tariant, ar „Euribor" didėja, ar ne, įmokos nedidėja.

O pas mus apie 70-80 proc. paskolų yra su kintamomis palūkanomis ir „Euribor" šokinėjimas atneša didžiulę žalą skolininkams. Nustebino dabartinė situacija, kai ECB tarpbankinių palūkanų dar nepakėlė, o komerciniai bankai palūkanas jau padidino.

Kitaip tariant, atsirado naujas modelis: ECB galimai padidins palūkanas, tai mes iš anksto padidinam", - stebėjosi V.Ąžuolas.

Pasak jo, stebuklas yra ir tai, kad Lietuvoje palūkanos yra maždaug dvigubai didesnės nei ES vidurkis, nors tam jokių objektyvių priežasčių nėra. Maža to, Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai mūsų šalyje ir kitose valstybėse taiko didesnius įkainius ir teikia paskolas daug didesnėmis palūkanomis nei namie.

„Buvau Švedijoje pas ūkininkus, nes pats esu ūkininkas. Klausiau: „Perkate žemę, žemės ūkio techniką ir tam imate paskolas. Kokios palūkanos?" Tai pasakė tiesiai šviesiai: apie 2 proc., o jei būtų didesnės, net nesiskolintų.

O kas įdomiausia, tai kad pasiskolina už maždaug 2 proc. 20-čiai metų ir ramiai miega, nes palūkanos yra fiksuotos. Koks „Euribor" bebūtų, niekas nesikeistų. Ir dar jiems suteikiamos palūkanų „atostogos".

Kitaip tariant, jei šiemet ūkiui metai yra blogi, ūkininkas gali palūkanų mokėjimą laikinai sustabdyti. Dėl to mane ir stebina, kad skandinavų bankai saviems gyventojams taiko vienas sąlygas, mums - visiškai kitas.

Nėra kontrolės iš Lietuvos banko pusės, todėl pas mus veikiančių bankų pelnai yra didžiausi. Nes leidžiama laisvai plėšti žmones", - piktinosi V.Ąžuolas.

Jis sakė matęs įstatymo dėl vartojimo kredito pataisas.

„Pasirodo, būtų galima vartojimo kreditą suteikti su 75 proc. metinių palūkanų. Kai pasižiūrėjau, kokios palūkanos yra kitur, tai... Pavyzdžiui, Švedijoje maksimalios palūkanos yra 20 proc.

Pateikiau pasiūlymą, kad Lietuvoje palūkanos negalėtų būti didesnės nei 40 proc., tai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas balsavo prieš. Seimo nariai gina bankų pelnus, o ne vartotojus", - kalbėjo V.Ąžuolas.

Parlamentaro teigimu, bankai, papildomai apmokestindami senus klientus dėl to, kad padidėjo „Euribor", gudrauja.

„Nuo „Euribor" turėtų priklausyti ir indėlių palūkanos, tačiau jos nedidėja, o paskolų palūkanos didėja. Leidžiama piktnaudžiauti", - konstatavo V.Ąžuolas.

Komentuoja finansų analitikas, buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys JAKELIŪNAS:

„Absurdiška metodika taikyti „Euribor" apskaičiuojant palūkanų normą būsto palūkanoms. Lietuvoje bankai neskolina vienas kitam ilgam laikotarpiui. Todėl šis rodiklis Lietuvai nėra tinkamas.

Tai, kad palūkanas galima naudoti slopinant infliaciją, irgi yra abejotinas klausimas Lietuvos atžvilgiu. Ypač kai kalbama apie būsto paskolas. Tad jūsų klausimas labai pagrįstas.

Todėl tikrai nelogiška didinti palūkanas seniai pasiėmusiems paskolas vien todėl, kad kažkas bando valdyti infliaciją, nes seniai pasiėmusieji pasiėmė paskolas už vienas sąlygas, o naujai imantieji jau žino, kad sąlygos bus kitokios", - pabrėžė S.Jakeliūnas.

Buvęs europarlamentaras priminė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra atlikęs parlamentinį tyrimą dėl 2008 m. prasidėjusios krizės.

„Išsiaiškinome, kaip buvo manipuliuojama kitu dydžiu - „Vilibor". Tačiau dabar jau viską pamiršo, manęs nebeliko, todėl niekas toliau nebetyrė, niekas rekomendacijų pakeisti būsto paskolų nustatymo metodus nevykdė", - sakė S.Jakeliūnas.