Eurojustas: didėja narkotikų prekybos mastai Europoje, gaujos vis labiau linksta į smurtą

„Nusikalstamumas pastaraisiais metais išaugo ir, panašu, kad organizuoto nusikalstamumo grupės, užsiimančios narkotikų prekyba, pasidarė labiau linkusios į smurtą. Tai yra iššūkis visuomenei, nes dažnai šis smurtas ir pasireiškia šiame lygyje“, – Eurojusto iniciatyva surengtoje konferencijoje žurnalistams kalbėjo M. Schmidas.

Taip pat pastebima, tvirtino Eurojusto vadovas, kad nusikalstamų grupuočių bendradarbiavimas tampa vis globalesnis. Kontinente veikiančios gaujos bendradarbiauja ne tik tarpusavyje, bet ir palaiko ryšius su Lotynų Amerikos šalyse esančiais karteliais.

„Tai tampa akivaizdu, kai kalbame apie prekybą narkotikais. Turbūt niekas nenustebtų, kad, pavyzdžiui, kokainas patenka į Europos Sąjunga (ES) iš Lotynų Amerikos. Tačiau tai susiję ir su kitomis nusikalstamumo rūšimis“, – sakė jis.

Tiesa, kaip rodoma Eurojusto pateiktoje 2024 m. nagrinėtų bylų statistikoje, prekybos narkotikais mastas yra antras pagal dydį – 22 proc. Pirmoje vietoje vis dėlto yra ekonominiai nusikaltimai, kurie sudarė 59 proc. nagrinėjamų bylų. Tuo metu organizuotas nusikalstamumas siekia 10 proc., kibernetiniai nusikaltimai – 7 proc., neteisėtas migrantų gabenimas – 4 proc., o kitos rūšies nusikaltimai – 6 proc.

Gaujos naudoja įvairius ir žiaurius metodus išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija

Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste bei viceprezidentė Margarita Šniutytė-Daugėlienė teigė, kad didesnį gaujų polinkį į smurtą rodo ir teisėsaugos sekama komunikacija tarp organizuoto nusikalstamumo grupuočių. Ji prisimena vieną atvejį, kada teisėsaugos pareigūnai perėmė nusikaltėlių užšifruotą komunikacijos kanalą ir stebėjo jų susirašinėjimą, kurio metu grupuotės gana atvirai kalbėjo apie savo kėslus.

„Kai nusikaltėliai galvojo, kad čia yra misija neįmanoma teisėsaugai perimti tą susirašinėjimą, jie buvo pakankamai atviri. Teisėsauga perėmė ir nuotraukų, atskleidė tokių nusikaltimų, kur galvojo, kad tai jau praeitis. Narkotikų prekyba generuoja didžiausius pinigus (…), bet, jeigu tau nuneša krovinį, tai yra milijoninė žala. Rizikuoti apsimoka, bet, kai krovinį pagauna teisėsauga, jie galvoja, ar čia buvo informacija nutekinta, ar kas. Jie irgi tyrimą savo atlieka“, – kalbėjo M. Šniutytė-Daugėlienė.

Pasak jos, iš perimtos komunikacijos metu pasidalytų nuotraukų Nyderlanduose buvo atrastas miške užmaskuotas konteineris, kuriame pareigūnai atrado stomatologo kėdę ir diržus.

„Grupuočių nariai susirašinėjo – žiūrėk, reikia dar papildomai diržų ir žnyplių nagams bei pirštams karpyti. Organizuoto nusikaltimo grupių daromi nusikaltimai generuoja didžiulius pinigus, bet kai jų netenkama, tai yra didelis nuostolis. Jie naudoja įvairius žiaurius metodus, kad išsiaiškintų, nustatytų, ar čia nebuvo informacijos nutekėjimas iš jų tarpo, ar nėra kokio nors infiltravimo į grupuotės ir panašiai“, – tęsė ji.

Jos teigimu, narkotikai į Europą patenka per jūrų uostos, pvz., per Belgijoje esantį Antverpeno miestą. Todėl, teigė Eurojusto viceprezidentė, ne veltui Belgijos pirmininkavimo Europos Tarybai metu ši šalis kėlė narkotikų gabenimo klausimą daugianacionaliniu lygiu.

Į nusikalstamas veikas vis labiau įtraukiami ir nepilnamečiai

Eurojustas taip pat pastebi, kad į nusikalstamas veikas vis labiau įtraukiami nepilnamečiai asmenys. Pasak M. Šniutytės-Daugėlienės, tą rodo ir padidėjęs nepilnamečių sulaikymo skaičius, šiems bandant ištraukti narkotikus atgabenusį krovinį.

„Į uostą atvažiuoja konteineris. Kaip reikia narkotikus ištraukti? Negi organizuotos grupės narys su grandinėmis ir traukinės? Ne, ima nepilnamečius. Tikrai labai daug padaugėjo nepilnamečių sulaikymų ištraukiant narkotikus“, – sakė ji.

Pasak jos, bylos rodo, jog gaujos žmonių verbavimą aktyviai vykdo per socialinius tinklus.

Savo ruožtu Lietuvos deleguotasis nacionalinis ekspertas Laurynas Butvidas sako, kad tokius jaunuolių sprendimus dažnai nulemia noras priklausyti kokiais nors grupei ir būti kažkieno dalimi.

„Tikrai didelis noras priklausyti grupei. Tu jautiesi stipresnis, tu jautiesi geresnis prieš kitus. Kitas dalykas, aišku, jeigu kalbame apie mažiau turtingas valstybes, vienas kitas uždirbtas euras jam atrodo dideli pinigai“, – sakė L. Butvidas.

Tiesa, kaip pažymi Lietuvos atstovai Eurojuste, ne visada nepilnamečiai suvokia, kam jie dirba ir ką iš tikrųjų daro.

„Tave užverbuoja „Telegrame“, „TikTok“, bet kur, tu nežinai net, kam dirbi. Tu susitari, kad turi kažką padaryti. Galbūt paimti iš kokios dėžutės kažką, o toje dėžutėje kas? Gal kokie net sprogstamieji įrenginiai. Aš jau net nekalbu, kad jie patys rizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Rezultate gali ir nežinoti, kas jis kažkokioje susivienijimo schemoje dalyvauja“, – akcentavo M. Šniutytė-Daugėlienė.

Eurojustas – Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo padalinys – yra institucija, skirta valstybėms narėms koordinuoti savo teisinių institucijų veiklą tiriant tarptautinius ir organizuotus nusikaltimus.

Institucija buvo įkurta 2002 m., būstinė – Hagoje.