Miškų gaisrai Europos Sąjungoje (ES) 2025 m. jau nuniokojo daugiau nei 1 mln. hektarų dydžio žemės plotą – tai didžiausia teritorija nuo 2006 m., kai buvo pradėta rinkti atitinkamą statistiką, rodo naujienų agentūros AFP atlikta oficialių duomenų analizė.
Viršijus metinį rekordą, kai 2017-aisiais išdegė 988 524 hektarai žemės, minėtas skaičius iki ketvirtadienio vidurdienio pasiekė 1 015 731 hektarą, – tai prilygsta teritorijai, didesnei už Kiprą. Šie skaičiavimai yra paremti bendrais duomenimis, kuriuos AFP iš Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) surinko tokiu metu, kai Ispanija ir Portugalija vis dar grumiasi su gaisrais.
Anot vertinimų, keturios ES šalys – Ispanija, Kipras, Vokietija ir Slovakija – jau išgyveno blogiausius metus per du dešimtmečius, kurių metu buvo renkami duomenys.
Ispanija šalies vakaruose kovoja su daugybe gaisrų, kurie pasiglemžė keturias gyvybes. Ji yra labiausiai gaisrų paveikta ES valstybė, kurioje išdegė daugiau nei 400 000 hektarų žemės. Skaičiuojama, kad Ispanijai tenka beveik 40 proc. bendro ES skaičiaus.
Portugalija, kuriai priklauso nepavydėtinas ES rekordas, kai 2017 m. išdegė 563 530 hektarų žemės, yra antra labiausiai paveikta ES šalis. Rugpjūčio 21 d. duomenimis, čia tokiu laiku dar niekada nebuvo išdegęs tokio dydžio žemės plotas (beveik 274 000 hektarų).
Po to rikiuojasi Rumunija (126 000 hektarų), o Prancūzijoje pelenais virto 35 600 hektarų miškų, daugiausiai pietiniame Odo regione.
Atitinkamuose EFFIS skaičiavimuose atsižvelgiama tik į tuos gaisrus, kurie išdegino mažiausiai 30 hektarų žemės plotus. Pasak AFP, 2025 m. preliminarus gaisrų aukų skaičius ES siekia 10 – du žmonės žuvo Kipre, vienas gyvybės neteko Prancūzijoje, o septyni žuvo Pirėnų pusiasalyje.