JAV pasiuntė lėktuvnešį į Artimuosius Rytus

Taip smarkiai padidinama amerikiečių ugnies galia regione tuo metu, kai tvyro padidėjusi įtampa dėl Irano, o Teheranas perspėjo, kad yra pasirengęs atsakyti į bet kokią amerikiečių ataką, pradėtą reaguojant į antivyriausybinių protestų malšinimą.

Viena JAV įsikūrusi teisių gynimo organizacija pirmadienį pranešė patvirtinusi, kad Irane per saugumo pajėgų nuslopintų protestų bangą žuvo beveik 6 000 žmonių, tačiau pabrėžė, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kelis kartus didesnis.

Gruodžio pabaigoje prasidėję protestai, kuriuos paskatino ekonominiai sunkumai, virto masiniu judėjimu prieš Islamo respubliką, o nuo sausio 8 d. kelias dienas gatvėse vyko didžiulės demonstracijos.

Tačiau teisių gynimo organizacijos kaltina valdžios institucijas, kad šios numalšino judėjimą beprecedenčiu smurtu, šaudydamos į protestuotojų minias ir pasinaudodamos interneto išjungimu, kuris jau trunka 18 dienų – ilgiausiai, kiek Iranas kada nors buvo įvedęs.

Po 1979 m. islamo revoliucijos valdžią perėmusių dvasininkų, nepaisant protestų, nuversti nepavyko, o daugelis sistemos priešininkų tikisi, kad pokyčius gali paskatinti išorinė intervencija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau grasino įsikišti, praėjusią savaitę sakydamas, kad Vašingtonas „dėl visa ko“ siunčia į regioną „didžiulį laivyną“.

„USS Lincoln“ ir jį lydintys laivai „šiuo metu dislokuojami Artimuosiuose Rytuose, siekiant padidinti regiono saugumą ir stabilumą“, sakoma JAV Centrinės vadavietės pranešime platformoje „X“.

„Priversiantis gailėtis atsakas“

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį įspėjo apie „visapusišką ir priversiantį gailėtis atsaką į bet kokią agresiją“.

Ministerijos atstovas Esmaeilas Baghaei sakė, kad Iranas „pasitiki savo pajėgumais“. Greičiausiai turėdamas omenyje „USS Lincoln“, jis pridūrė: „Tokio kovinio laivo atvykimas neturės įtakos Irano ryžtui ir rimtumui ginant Irano tautą“.

Tuo tarpu centrinėje Teherano Enghelabo aikštėje pasirodė naujas prieš JAV nukreiptas reklaminis stendas, kuriame vaizduojamas naikinamas amerikiečių lėktuvnešis. „Jei sėjate vėją, pjausite audrą“, – rašoma užraše anglų kalba.

Valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo Irano karinio jūrų laivyno vadą Shahramą Irani, kuris pirmadienį sakė: „Irano karinio jūrų laivyno galia yra ne tik gynybinė, ji taip pat yra ir stabilumo regione atrama.“

Libane Irano remiama šiitų kovotojų grupuotė „Hezbollah“, kurios pajėgumai ir vadovybė buvo smarkiai sumažinti per 2024 m. karą su Izraeliu, surengė mitingą Islamo respublikai paremti. Jame kalbėjo grupuotės lyderis Naimas Qassemas, perspėdamas, kad „karas su Iranu šį kartą sukels gaisrą regione“.

Persijos įlankos kaimynai Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriuose yra JAV oro pajėgų bazė, pareiškė, kad neleis vykdyti atakų prieš Iraną iš savo teritorijos.

Didėjantis aukų skaičius

NVO, mėginančios skaičiuoti represijų aukas, teigė, kad jų užduotį apsunkino interneto išjungimas, ir įspėjo, kad patvirtinti skaičiai greičiausiai gerokai mažesni nei yra iš tiesų. 

JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA) teigė patvirtinusi, kad žuvo 5 848 žmonės, įskaitant 209 saugumo pajėgų karius.

Tačiau grupė pridūrė, kad vis dar tiria dar 17 091 galimą mirčių atvejį. Jos teigimu, mažiausiai 41 283 žmonės buvo suimti.

Praėjusią savaitę Irano valdžia pirmą kartą oficialiai paskelbė, kad per protestus žuvo 3 117 žmonių, kurių daugumą pavadino saugumo pajėgų kariais arba nekaltais praeiviais, kuriuos nužudė „riaušininkai“.

Praėjusį savaitgalį persų kalba transliuojantis televizijos kanalas „Iran International“, kurio būstinė yra už šalies ribų, pranešė, kad sausio 8-9 d. saugumo pajėgos nužudė daugiau kaip 36 500 iraniečių.

Jis rėmėsi pranešimais, dokumentais ir šaltiniais. Šio pranešimo iš karto nebuvo įmanoma patikrinti.

Aktyvistai teigė, kad Revoliucinė gvardija – nuo reguliariosios kariuomenės atskirtos karinės pajėgos, kurioms pavesta palaikyti Islamo revoliucijos gyvavimą – užėmė pirmąsias pozicijas malšinant protestus.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pirmadienį paragino Europos Sąjungą įtraukti šią gvardiją į teroristinių organizacijų sąrašą, kaip tai padarė Kanada ir JAV, sakydamas, kad „civilių gyventojų netektys, patirtos per protestus, reikalauja aiškaus atsako“.