Reaguodamos į situaciją naftos rinkose dėl karo su Iranu, 32 Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės planuoja atverti rekordinius 400 milijonų barelių žalios naftos rezervus, trečiadienį pranešė agentūra.
Sprendimas buvo priimtas po neeilinio TEA narių vyriausybių susitikimo.
„Naftos rinkos iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra beprecedenčio masto, todėl labai džiaugiuosi, kad TEA šalys narės reagavo skubiais beprecedentės apimties kolektyviniais veiksmais“, – pareiškime sakė TEA vykdantysis direktorius Fatih Birolas.
„Naftos rinkos yra globalios, todėl reakcija į didelius sutrikimus taip pat turi būti globali. Energetinis saugumas yra pagrindinis TEA uždavinys, ir džiaugiuosi, kad TEA narės rodo tvirtą solidarumą, kartu imdamosi ryžtingų veiksmų“, – pridūrė jis.
Prieš agentūrai paskelbiant sprendimą, Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche sakė, kad Berlynas, reaguodamas į TAE prašymą, ketina atverti 19,51 milijono barelių naftos rezervus.
Didžiausių ekonomikų grupės (Didžiojo septyneto) šalys taip pat pareiškė esančios iš esmės pasirengusios atverti nepaprastosioms situacijoms skirtus naftos rezervus, atsižvelgdamos į karo Irane ekonominį poveikį.
Didįjį septynetą sudaro Vokietija, JAV, Japonija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija.
Nuo karo pradžios naftos smarkiai išaugo.
JAV ir Izraelio karas su Iranu faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus naftos ir dujų transportavimo maršrutas.
TEA atveriami rezervai gerokai viršija 182 mln. barelių naftos, kuriuos jos šalys narės pateikė rinkai 2022 m., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
32 TEA narės turi daugiau nei 1,2 mlrd. barelių naftos rezervą nepaprastosioms situacijoms viešiems poreikiams. Dar 600 mln. barelių atsargų pramonei saugoma pagal vyriausybių nurodymus.
Sprendimui pritarė ir TEA narės Baltijos šalys.
„Kolektyviniu atsargų išleidimu į rinką ir aktyviais veiksmais visais lygmenimis – TEA, Europos Sąjungos ir regiono – siekiama stabilizuoti pasaulines naftos rinkas neapibrėžtumo laikotarpiu ir sumažinti tiekimo saugumo rizikas šalyse, kurias labiausiai veikia tarptautinių prekybos maršrutų sutrikimai, o įtaka labiausiai jaučiama Rytų Azijos regione“, – teigiama bendrame Baltijos šalių energetikos ministrų pareiškime.