4 nuotr.Mūsų politikai labai mėgsta kartoti žodį „tvarumas", postringauti apie būtinybę tausoti supančią aplinką bei kovoti su klimato kaita, kad ir ką tai reikštų. Kitaip sakant, žodžiuose jie yra „modernūs", „pažangūs" ir visiškai „žali". Deja, pasižvalgius po Lietuvą, galima įsitikinti, kad jų žodžiai nuo darbų skiriasi... kaip visos jų kalbos nuo to, kas realiai yra nuveikta.
Pirmiausia į akis krenta dar „valstiečių" vyriausybės palaimintas, o dabartinės sparčiai plečiamas miškų kirtimas. Medžiai kertami net saugotinose ar parkų teritorijose. Ir tam yra „puikūs" paaiškinimai. Kirsti reikia, nes esą medžiai pūva, be to, reikia naujų erdvių statyboms ar poligonų kūrimui.
Su pirmu teiginiu, kaip ir su jo autoriumi, viskas aišku, o kiti du momentai kelia nemažai klausimų. Ne paslaptis, kad gyventojų Lietuvoje mažėja. Nepaisant to, didžiuosiuose miestuose gyvenamųjų namų statybos nestoja. Į buvusius miškus plečiasi ir patys miestai. Tik man vis tiek neaišku - kam tiek namų, jei gyventojų mažėja?
Arba poligonai ir kariniai miesteliai, kuriuos esą dabar reikia skubiai įrenginėti. Lietuvos kariuomenei su jos pajėgumais, mano žiniomis, visiškai užtenka to, kas yra. Kariniai miesteliai bus statomi vokiečių kariams, kurie... bazuosis Vokietijoje? Poligonai bus įrenginėjami Irake, Sirijoje ir Afganistane „neprisižaidusiems" amerikiečiams? O kas liks po to, kai jie pasitrauks?
Noriu priminti, kad nukirsti medį yra paprasčiau, negu jį pasodinti ir užauginti, tad tokiais tempais Lietuva netruks tapti dykyne. Be to, naikinant miškus, naikinami ir jų gyventojų - stirnų, briedžių, šernų, vilkų, zuikių, lūšių, voverių - namai. Likę be namų, miško žvėrys arba migruoja, arba žūva.
Nors gal toks ir yra „pažangių" valdančiųjų tikslas - „tvari", nuotraukose ir kino juostose užfiksuota, todėl niekada nesikeičianti, Lietuvos flora ir fauna? Ar tikrai tai norime palikti savo vaikams?
