1 nuotr.Ekonomistai trimituoja, kad dėl JAV ir Izraelio sukelto karo Artimuosiuose Rytuose ėmė augti „Euribor" ir augs toliau. O būtent jis yra vienas pagrindinių veiksnių, nulemiančių būsto paskolos įmokos dydį.
Tiems paskolų turėtojams, kuriems nuo kovo persiskaičiavo palūkanų normos, įmokos jau padidėjo.
Šiaip jau „Euribor" yra Europos tarpbankinė palūkanų norma, pagal kurią bankai skolinasi vieni iš kitų.
Tačiau ši norma kažkodėl yra vienas svarbiausių finansinių rodiklių, nuo kurio tiesiogiai priklauso paskolų su kintamomis palūkanomis kaina, darantis įtaką bendrai paskolų kainai ir mėnesinėms įmokoms.
Būtų suprantama, jei paaugęs „Euribor" padidintų palūkanas naujai imantiems paskolas.
Tačiau kuo čia dėti žmonės, paskolas pasiėmę prieš 10 ar 15 metų? Juk dėl jų bankai vieni iš kitų nesiskolina.
Tačiau mėnesinės įmokos didėja ir esamiems klientams. Aišku, kartu didėja ir kredito įstaigų pelnai.
Neabejoju, kad, pasibaigus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, „Euribor" kurį laiką „pamirš" sumažėti, nors padidėjo vos jam prasidėjus.
Man tai įdomiausia, kad kilus bet kokiam kariniam konfliktui pasaulyje rinkos iškart sureaguoja ir kainos šokteli ne procento dalimis, o procentais.
Tačiau kai konfliktas baigiasi, jos į buvusį lygį taip ir nebegrįžta.
Prisimenu, kaip prieš gerą dešimtmetį su siaubu buvo konstatuota, kad benzino kainos pasiekė simbolinę 3,45 lito (tada tokia buvo euro kaina) ribą.
Manau, daug kas dabar mielai sutiktų tiek mokėti už litrą.
Tiesa, siekiant didesnio pelno naudojamasi ne vien kariniais konfliktais. Maistas nuolat brangsta dėl esą derliui nepalankių oro sąlygų. Nesvarbu, lyja ar nelyja, šalta ar karšta, vis tiek esą derlius yra prastas.
Šiemet ne šiltnamiuose niekas dar net nepasodinta, o ūkininkai jau ekspromtu sako, kad maistas tik brangs.
