Algimantas RUSTEIKA: Donaldo Trampo perestroika tęsiasi

Aliaska ir naujoji pasaulio tvarka

Buvo sąmoningai sukeltų nepagrįstų lūkesčių, kad atsirastų pretekstas liberastinei globalistų kritikai - šiame pirmajame po 2018 m. JAV ir Rusijos vadovų susitikime viskas turi būti išspręsta! Užmirštant, kad ir per pirmąjį M.Gorbačiovo ir R.Reagano susitikimą Ženevoje 1985 m. jokių sutarčių nebuvo - tik pradėtas dialogas dėl ateities. Konkrečios sutartys buvo sudaromos palaipsniui 1986-1988 metais.

Aliaskoje susitiko dvi diplomatijos. D.Trampo "naujoji narcizinė-feisbukinė-twiterinė-iksinė", kai visi planai ir net momentiniai tos dienos pagalvojimai, kurie rytoj bus jau kitokie, ištriūbijami visam pasauliui, laukiant palaikinimų ir liaupsių. Ir V.Putino "senoji mokykla": santūresnė ir kieta, kada politika suformuluojama konkrečiai, perduodama neviešais diplomatiniais kanalais ir jos laikomasi be fanfarų, nuosekliai ir atkakliai siekiant tikslo.

D.Trampas buvo truputį nelaimingas - negavo saldainio feisbukams ir laikams, nes nebuvo to, ko ir negalėjo būti, t.y. paliaubų Ukrainoje nedelsiant, dėl kurių galėtų triūbyti esąs "tūkstančių gyvybių išgelbėtojas" jau po pusvalandžio. Tačiau išėjo iš situacijos protingai ir ramiai, nes ir pats rimtai nesitikėjo tuščių svajonių sėkmės.

Aliaskoje susitiko ne šiaip dviejų galingų valstybių vadovai. Ir ne tik, ir ne tiek dėl Ukrainos karo. Ukraina tiesiog raktas nuo durų, vedančių į didesnius ir svarbesnius susitarimus, kurių neatrakinus niekur toliau nenueisi.

Tai buvo pirmosios kolektyvinių Vakarų derybos su likusiu pasauliu dėl naujos pasaulio tvarkos principų. Rusija čia atstovavo ne tik BRICS, bet ir dešimtis kitų pasaulio šalių, kurios yra nepatenkintos Vakarų viešpatavimu ir diktatu, bet pačios pavieniui nesugeba jo įveikti.

Naujoji tvarka - jau aišku - nebus paremta jėgos diktatu, o tik interesais ir susitarimais dėl įtakų ir prieštaravimų sprendimų principų. Iš vieno centro tvarkomas pasaulis lėtai išeina.

Ir tam reikės ilgesnio derybinio ciklo, negu baigiantis Šaltajam karui, nes nei viena pusė nėra tiek nusilpusi, kaip praeito amžiaus pabaigoje, kad pasiduotų. Ir tarp besivaržančiųjų pusių vyksta ne šaltasis, o karštasis proxy karas. Todėl tai tik ilgo kelio pradžia.

D. Trumpo bandymas įtakoti Maskvą spaudžiant Kiniją ir Indiją nustoti pirkus rusišką naftą patyrė fiasko. Ne izoliavo Rusiją, bet sukėlė didžiausią JAV ir Indijos krizę per 25 metus, dar labiau priartino Naująjį Delį prie Maskvos. Tai taip pat paskatino Indijos ir Kinijos santykių atšilimą, o N.Modi jau dalyvaus ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Tiandzine.

BRICS, kurią D. Trumpas žadėjo susilpninti, tik sustiprėjo. Aliaskos susitikime D.Trumpui teko vaduotis ir iš savo iliuzijų, ir iš aklavietės, kurią pats susikūrė. Tam, kad gautų rezultatą dėl Ukrainos, kurį gali parduoti kaip diplomatinę pergalę.

Maskvai šis susitikimas buvo įrodymas visam pasauliui, kad diplomatinė izoliacija baigėsi, o Vakarų Europos įtaka ir Briuselio pretenzijos būti galingu Rusijos priešininku sumažėjo iki nulio.

D.Trampas dėl Aliaskos teisus - susitikimas 10 balų. Dėl pagrindinių sprendimų pasaulyje sutariama, numatytos tolesnės gairės. Prasideda ilgas ir natūralus politinis procesas, derinant interesus su kitomis didžiosiomis pasaulio galiomis, kuris palaipsniui virs konkrečiais susitarimais.

Dauguma pasenusių politinių pašlemėkų ir ideologiniai lavonai šio pragmatiško vyksmo metu bus palaipsniui išmesti į istorijos šiukšlyną. Sekantis geopolitinių pasitarimų etapas - Didžiojo Trejeto susitikimas rugsėjo 3 d. Pekine.

Ukraina

V.Zelenskio ir "europinių lyderių" reikalavimo paliaubų nedelsiant, po kurių prasidėtų metų metus vykstančios "taikos derybos", neįmanomumas akivaizdus ir trečiaklasiui. Taip jau buvo žaidžiama pasirašius MINSK1 ir MINSK2 susitarimus, kurių, kaip liudija savo memuaruose A.Merkel, niekas net nesirengė laikytis.

Rusijos pusė gerai supranta, kad vien susitarus dėl paliaubų, be taikos pasirašymo būtų leidžiama priešininkui atsigauti ir apgauti, tų susitarimų iki galo dėl 1000 ir 1 priežasties nesilaikant. Su tuo sutikti V.Putinui būtų karinė ir politinė savižudybė, todėl jis laikėsi kietai ir Aliaskoje D.Trampui dėl to teko atsitraukti.

INTERESAI. 1. JAV interesas Ukrainoje - baigti išėjimą iš pralaimėto karo Ukrainoje su maksimalia ekonomine nauda, kas jau pavyko. Ir su maksimalia politine ir asmenine D.Trampo nauda, kas dar nepavyko. Todėl D.Trampas nedarys nieko, kas JAV ir jam pačiam nebūtų naudinga.

2. Rusijos interesas - baigti laimimą karą ir paimti diplomatiškai tai, ką kariškai ir taip pasiims, tik kainuotų daugiau aukų, laiko, pinigų ir papildomai apkrautų ekonomiką, kuri dėl sankcijų turi sunkumų, nors juos ir sėkmingai įveikia. Todėl V.Putinas nedarys nieko, kas Rusijai ir jam pačiam būtų nenaudinga.

3. Ukrainos valstybės ir tautos interesas - baigti pralaimėtą karą, nes kiekvienas mėnuo kovų atneš tik dar didesnius sugriovimus ir blogesnę taiką, o kitų variantų realybėje neegzistuoja. V.Zelenskio vienintelis dar likęs tikslas yra išlikti politiškai ar net fiziškai, o karo pabaiga jam tą galimybę atima.

Todėl suinteresuotas daryti viską, kas jam asmeniškai naudinga ir nieko realaus, kas Ukrainos ateičiai reikalinga. Nes jo asmeniniai ir Ukrainos valstybės tikslai dėl karo baigties esamomis, o ne fantastinių propagandos "naratyvų" sąlygomis, yra priešingi.

PROGNOZĖ. Dėl Ukrainos esminių klausimų sutarta, bet neskelbiama dėl politinės reputacijos. Tam, kad nebūtų panašu į Miuncheną, kur buvo susitarta dėl kitų valstybių joms nedalyvaujant, nors Aliaskoje ir buvo susitarta dėl Ukrainos jai nedalyvaujant ir jos vadovybei paliekant tik pasirinkimą tą vykdyti ar nevykdyti. D.Trampas pasakė aiškiai - apie sutartas sąlygas pranešta V.Zelenskiui ir jis turės priimti sprendimą arba galės jo nepriimti.

REIKALAVIMAI. Pagrindiniai reikalavimai aiškūs jau dabar, nes informacija nuteka per visus galus. Ukraina niekada nestoja į NATO, pripažįsta Rusijai Krymą ir Donbasą, Zaporožės ir Chersono sritys padalijamos pagal fronto liniją. Rusija išeina iš Charkivo ir Sumų sričių ir teritorijų Dniepropetrovsko ir Mykolajivo srityse.

Įsipareigoja niekada nepulti Ukrainos ir Europos, sutinka su Ukrainos saugumo garantijomis, dalyvaujant jose JAV. Dėl kitų Rusijos reikalavimų - nustatyti maksimalų leistiną Ukrainos kariuomenės dydį, "denacifikuoti" šalį ir t.t. - beveik nebekalbama. Vadinasi, arba palikta tiesioginėms šalių deryboms, arba to visai atsisakyta.

TEISINĖ SITUACIJA. Taikos sutartis ne paliaubos, joje turi būti oficialiai nustatyta abiejų valstybių siena. Jei Ukraina sutiktų pripažinti Rusijos statusą okupuotose teritorijose, tai pagal Konstituciją tai turės būti patvirtinta referendumu. Tačiau karo padėties metu keisti Konstituciją ir rengti referendumus draudžiama.

Galima išeitis būtų abiejų šalių taikos sutarties parafavimas, po kurio skelbiamos paliaubos ir rengiami rinkimai ir referendumas: tiek dėl sienų, tiek dėl viso taikos sutarties teksto. Taikos sutartį pasirašytų naujai išrinktas Ukrainos prezidentas ir ratifikuotų naujai išrinkta Rada.

VARIANTAI. V.Zelenskis iš anksto pareiškė, kad tokio sprendimo nepriims ir toliau reikalaus išankstinių paliaubų ir begalinių derybų pralaimėjimui fronte atitolinti, trilijoną reparacijų ir kitas emocines propagandines pasakas. Ar tada JAV išeis iš šio žaidimo galutinai? Kaip toliau elgsis D.Trampas?

Pirmas variantas - aktyvus veikimas, siekiant priversti V.Zelenskį paklusti. Visa finansinė parama jau nutraukta. Būtų nedelsiant sustabdyta karinė pagalba ir žvalgybos duomenų teikimas. Taip pat galima prognozuoti greitą V.Zelenskio pašalinimą kompromituojančia spec.tarnybų informacija apie korupciją ir iš vidaus organizuojamais politiniais neramumais. Griūtis ateitų po kelių mėnesių.

Kitas variantas - pasyvus JAV pasitraukimas iš žaidimo, paliekant reikalą spręsti Europos "lyderiams". JAV pelningai parduotų ginklus ES valstybėms, norinčioms juos teikti Ukrainai. D.Trampas "nusiplautų rankas": padariau viską, ką galėjau - praktiškai sukūriau sąlygas šalims sėstis prie derybų stalo, bet jeigu jos nesusitaria, taigi ne aš kaltas.

IŠVADA. Tai karo Ukrainoje pabaigos pradžia. Įvykių greitis ir sprendimų variantai su didesne ar mažesne žala valstybei dabar priklauso asmeniškai nuo V.Zelenskio, nuo Ukrainos politinės klasės apsisprendimų. Ir nuo Ukrainos visuomenės susivokimo situacijoje, kuris kol kas gana primityvus: apklausos rodo, kad dauguma nori baigti karą dabar, tačiau nesutinka su realiai įmanoma taikos kaina, be kurios karas nesibaigs.

V.Zelenskis

Pėdos gangrena - amputacijos atsisako. Pasiekė kelį - NE! Jau ir šlaunis gangrenuoja - ne, tai neteisinga! Palauksiu dar... Tokia visus šiuos karo metus buvo V.Zelenskio politika apie Ukrainos ateitį.

Tačiau V.Zelenskiui dabar paskutinis šansas ir jis tą, be abejo, supranta. Ilgai laukta galimybė gauti garantijas dėl savo asmens ir šeimos ateities atėjo. Nes dabar trumpam susiklostė situacija, kur jis yra svarbiausias. Tai vienintelė iš galimų jam dar palanki aplinkybė.

Dabar jis kaip vienišas, neįtakingas parlamentaras prieš lemiamą didiesiems koalicijos broliams balsavimą jiems itin svarbiu klausimu, kada trūksta vieno balso, kurį galima brangiai parduoti.

Jei asmenines garantijas gautų, nesvarbūs būtų ir gatvės neramumai, ir vidinė sumaištis valstybėje - tam suvaldyti, nupirkti ar pašantažuoti kompromatais Ukrainos politinių klanų lyderius JAV turi begalę kitų instrumentų.

Tas jau aptariama ir Ukrainos viešojoje erdvėje. Ukrainos politologas Vladislavas Olenčenka, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, kad V. Zelenskio Vašingtone bus paprašyta pasirašyti platų, visapusišką taikos susitarimą ir paskelbti rinkimus Ukrainoje.

Už tai bus žadamos visiško asmeninio saugumo garantijos, šeimos narių ir kapitalo saugumas ar net galimybė tapti režisieriumi Holivude. Jie bandys jį "nupirkti", įtikindami, kad jis nebeturi jokios išeities, - sakė V.Olenčenka.

Nejaugi ir šiuo šansu V.Zelenskis nepasinaudos? Nes jau spėjo viešai pareikšti - net dar be jokių derybų Baltuosiuose Rūmuose - kad priimti siūlomas sąlygas taikai pasirašyti nesutinka.

Matyt, po išsamaus instruktažo Briuselyje buvo bandoma imtis senos taktikos - sutikti iš principo, bet kelti begalę sąlygų, kad to dabar nereikia daryti ir sprendimą atidėti. Nes juk reikia pasitarti, apsvarstyti Radoje, pareikalauti tokio masto saugumo ir kitokių garantijų, kokios yra neįmanomos ir t.t.

O atidėjus sprendimą apibrėžtam laikui - terminui pasibaigus atsirastų dar naujų ir vis naujų papildomų sunkumų ir sąlygų... Sena kaip pasaulis taktika vilkinti bylą, žinoma kiekvienam teisininkui.

Europos Sąjungos "lyderiai"

Kas yra tas, kuris gali, bet nenori? Abstinentas. Jeigu nori, bet negali - impotentas. Jeigu negali ir nenori - pacientas. O kas yra tie, kurie negali ir nenori, bet apsimeta galinčiais ir norinčiais? Teisingai, vaikučiai, tai NORINČIŲJŲ KOALICIJA!

V.Zelenskio "europiniai lyderiai" vieno pas velnią Vašingtone neišleidžia net ir po išsamaus instruktažo. Vyks visa palaikymo "žvaigždžių komanda" nuo Europos Uršulės su Makronu iki Merco su Starmeriu, nors jų niekas ten ir nekvietė.

Šiai Dream Team pakako naglumo vykti į svečius nekviestiems, kas, beje, su jokiais diplomatijos protokolais nei iš tolo. Sugužėjo visa, taip sakant, europinių liberastų rinktinė - maža minia piktų reikalautojų. Tam, kad D.Trampas susitiktų ir kalbėtųsi ne su V.Zelenskiu, o su visu tuo menkystų būriu.

Tam, kad visi konfidencialūs asmeniniai siūlymai V.Zelenskiui pasitraukti būtų tuojau pat ištriūbyti viso pasaulio liberastinėje žiniaKLAIDOJE. Tam, kad būtų galima kontroliuoti, ar mokinukas V.Zelenskis nepažeidžia didžiųjų mokytojų duotų nurodymų.

Gudru. Tik D.Trampas irgi turi savigarbos. Mandagiai ir diplomatiškai net ir nekviestus svetelius sutiko priimti. Bet derėjosi už uždarų durų tik su tuo, kurį kvietė, t.y. su V.Zelenskiu. O nekviesta politinių lavonų rinktinė pasėdėjo koridoriuje. Jiems atnešė kavos, aišku.

O po to, kai viskas buvo su V.Zelenskiu pasitarta ir susitarta arba nesusitarta - ir numirėlius įleido. Bet jie jokių galimybių tiesioginiam pokalbiui pakeisti nebeturėjo. Ir galės skristi pas K.Starmerį toliau atsipalaiduoti ir pasitarti. Ir įpakavimo nosinaičių nereikės po stalu slėpti.

O gal kas nors dar tikite, kad V.Zelenskis ir "europiniai lyderiai" įtikino D.Trumpą vėl grįžti prie ultimatumo Putinui dėl neatidėliotinų ir besąlygiškų paliaubų? Grasinant įvesti sankcijas pagrindiniams Rusijos prekybos partneriams, nuo kurių pačios JAV priklausomos?

Kad V.Zelenskio džiaugsmui gali prasidėti naujas eskalavimo etapas? Ir ne tik kare Ukrainoje, bet ir JAV bei Rusijos Federacijos santykiuose? Ir tuo pačiu neprognozuojama eskalacija visame pasaulyje? Kada nebėra nei vienos kortos rankose ir elementaraus padorumo savo tautai ir valstybei?

Aš netikiu. Labai būtų įdomu sekti įvykius, jei D.Trampo siūlomo varianto būtų atsisakyta. Tiesiog nelengva nepašniaukštus įsivaizduoti, ką "europiniai lyderiai" grįžę savo visuomenėms pasakytų. Nes realiausia išeitis iš Ukrainos karo padėta ant stalo - imkite arba eikite lauk.

Kas įvyko Ovaliajame kabinete?

D.Trampas atrodė labai pavargęs, kas natūralu - tai jo karjeros ir ateities esminis momentas. V.Zelenskis buvo atsipalaidavęs ir vienintelis iš visų šypsojosi - vadinasi, asmenines garantijas sau gavo.

"Europiniai lyderiai" buvo rūškani - baigėsi jų įtakos žaidimai ir atėjo laikas patiems imtis realios atsakomybės, o ne pliurpti ir to reikalauti iš JAV. Atvykote "palaikyti" V.Zelenskio toliau kariaujant ar garbės kaip taikos proceso dalyviai - tai šekit, iš D.Trampo gausit darbo! Dabar turėsit suteikti Ukrainai saugumo garantijas!

Aišku, "europiniams lyderiams" JAV padės ginkluote, žvalgybine informacija, bet tai, anot D.Trampo, Europos problema ir ją turi spręsti Europos valstybės. Ir JAV nuolatinio atstovo prie NATO Matthew Whitakerio lūpomis buvo aiškiai pareikšta, kad Ukrainos saugumo garantijas turi suteikti ir pilnai apmokėti europiečiai.

Apie Rusiją ir V.Putiną niekas nekalbėjo kaip apie agresorių, tarptautinio baudžiamojo teismo persekiojamą karo nusikaltėlį. Tai dabar tiesiog kariaujanti su Ukraina valstybė, su kurios vadovais reikia susitarti dėl taikos. Tarptautinė izoliacija baigta galutinai. D.Trampas ir iki susitikimo kalbėjosi ir derinosi su V.Putinu, ir po derybų informuos jį apie įvykių eigą.

Trišalės derybos dėl taikos tarp V.Zelenskio ir V.Putino, dalyvaujant D.Trampui, bus suderintos su V.Putinu ir vyks artimiausiu metu, vėliausiai per 2-3 savaites. Savaime suprantama, kad Europos pimpačkiukai jas bandys visais įmanomais būdais atidėlioti ir sužlugdyti.

Bet realių galimybių tam vis mažiau. Toli toli sužibo nedidelė taikos viltis ir Ukrainai, jei tik jos lyderiai ir visuomenė šios galimybės nesužlugdys. Nes D.Trampas savo perestroikos stabdyti neketina. Ir šanso Nobelio premijai tikrai nepraleis.

O ką Lietuva?

O Lietuva toliau įsisavins milijardus gynybai ir skurdins savo piliečius mokesčiais. Ir kas vakarą, ir kas rytą pilstys naujas baimės srutų rėčkas į žmonių protus ir širdis. Žinote, tų, kurie tuo dar tiki, kažkaip jau ir nebegaila. Tegu ilsisi savo susikurtoje primityvaus, juodai balto pasaulėlio ramybėje.

Nes ir politinė tautiečių klasė, ir abejingoji, tylinti mano Tėvynės piliečių dauguma galvos ir elgsis taip, kaip šakalienės su kasčiūnais ir Ilgasis Gitanas pasakys. Kuris žodžiais su Vakarų Šeimininku, o darbais - su "europinių lyderių" numirėlių komanda.

Ant dviejų taburečių galima kurį laiką sėdėti. Bet anksčiau ar vėliau jos prasiskiria ir nuosava subine staiga atsitrenki į aštrią, šaltą ir neišvengiamą savo kvailumo, egoizmo ir begalinio godulio realybę. Ne tik Lietuvą kasdien naikinanti Vilniaus plikbajorija, bet ir mes visi esame verti to, kas yra.