Daivą Ulbinaitę ir Co „užkniso“ žodžio laisvė

Užkrečiamas pavyzdys

Spaudos konferenciją inicijavęs parlamentaras Rimas JANKŪNAS ironizavo, kad, jei jau anksčiau būtų priimti D.Ulbinaitės stumiami projektai, 2020-2024 m. veikusi Ingridos Šimonytės Vyriausybė ne kartą būtų buvusi nubausta.

„Kinijos, Rusijos pavyzdys yra užkrečiamas. Prieš kelias dienas buvusios SSRS Aukštosios mokyklos politinės ekonomikos dėstytojos Dalios Grybauskaitės buvusi patarėja D.Ulbinaitė su kolektyvu registravo įstatymų projektų projektą, kuriuo siūlo dekriminalizuoti dezinformaciją. Ir visų galų specialistu, kuris viską lemtų, taptų žurnalistų etikos inspektorius. Nors SSRS laikais, iš kurios išsivadavome, cenzūrai buvo skirta visa kontora, kuri vadinosi „Glavlit".

Prisiminkime buvusią Vyriausybę. Kiek ji melavo apie kovido vakcinas. Pagal naujai siūlomą reguliavimą ji būtų turėjusi būti nubausta", - teigė R.Jankūnas.

Surimtėjęs parlamentaras svarstė, jog, jei pataisos būtų įsigaliojusios per pandemiją, ir jis, kritikavęs I.Šimonytės Vyriausybės kovos su COVID-19 metodus, ir jį kalbinę „Vakaro žinių" žurnalistai, galėjo būti ne kartą nuteisti. Mat sistema pripažino ir iki šiol pripažįsta tik vieną teisingą nuomonę pandemijos valdymo klausimais. Nors užsienio pavyzdžiai rodė priešingai.

Daugybė pavojų

Buvęs Lietuvos Respublikos valstybės valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras, eksparlamentaras, politikos apžvalgininkas teisininkas Kęstutis SKREBYS akcentavo, kad įvedamas naujas dezinformacijos, už kurios skleidimą būtų taikoma atsakomybė, apibrėžimas.

„Labai pavojingų dalykų prirašyta.

Pavyzdžiui, melaginga arba klaidinanti informacija - kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti rinkimus, pakenkti nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės interesams.

Kuo visa tai kvepia? Visų pirma, pavojų kelia vertinimo kriterijai, mat kriterijai labai subjektyvūs, o sprendimo galia suteikiama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir kitoms institucijoms, netgi eiliniam policininkui. Sąvokos visiškai išplautos. Siūloma bausti tuos, kuria tariamai siekia apgauti visuomenę. Tai reiškia, kad kažkas turės galimybę nuspręsti, kad kažkas siekė apgauti visuomenę", - stebėjosi K.Skrebys.

Pripaišyti būtų galima bet ką

Bausmė už informaciją, kuria siekiama pažeisti konstitucinę santvarką - ši nuostata apžvalgininkui irgi atrodo pavojinga.

„Pavyzdžiui, kažkas parašys apie politiko siūlymą sumažinti Seimo narių skaičių trečdaliu. O Konstitucijoje įrašyta kitaip. Reiškia, galima prisikabinti, kad einama prieš konstitucinę santvarką.

Arba dezinformacija būtų laikoma informacija, iškraipanti mokslinius ar faktinius duomenis. Kas yra iškraipymas, institucijos nustatinės pačios. O kaip nustatyti, kas teisus, kad ir dėl tų pačių karantino apribojimų?" - retoriškai klausė K.Skrebys.

Vienos tiesos negali būti

Baisu jam ir dėl kritikos ribojimo klimato politikos, energetikos klausimais.

„Jei pacituosi JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) dėl klimato politikos, bus viena nuomonė, o jei pacituoti Bilą Geitsą (Bill Gates), bus kita. Reiškia, viena nuomonė bus nusikaltimas pagal siūlomą reglamentavimą.

Arba siūlymas kriminalizuoti informaciją, galinčią destabilizuoti valstybės institucijų veiklą. Manau, tai pati pavojingiausia formuluotė, nes bet kokia valdžios kritika galėtų būti palaikyta destabilizacija. Tarkime, viename ar kitame straipsnyje bus kritikuojama Vidaus reikalų ministerija. Prisiminkime, kokių sprendimų Agnės Bilotaitės laikais buvo priimta. Jei kritikuoji - jau blogai", - pabrėžė K.Skrebys.

Žurnalistų etikos inspektoriui, kuris yra skiriamas politikų, anot jo, suteikiamos visos teisės.

„Jis galėtų pašalinti bet kokį turinį be teismo sprendimo. Kas būtų dar neišvengiama? Tai, kad turinys būtų blokuojamas ir taikomos baudos tik pagal kažkieno nuomonę. O jei žurnalistas ar žiniasklaidos priemonė norėtų apsiginti, turėtų kreiptis į teismą", - konstatavo K.Skrebys.

D.Ulbinaitės pozicija

O štai pasak D.Ulbinaitės, Lietuva šiandien susiduria su nuolatinėmis, kryptingomis ir sistemingomis informacinėmis atakomis, kurias vykdo priešiški veikėjai - pirmiausia Rusijos Federacija ir Baltarusija.

„Informacinis išpuolis tapo nuolatine geopolitinės konfrontacijos dalimi: dezinformacija, pseudonaujienos, manipuliacijos ir karo propaganda naudojamos kurstyti nesantaiką, menkinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, kariuomene ir NATO sąjungininkais, paveikti mūsų rinkimus, menkinti energetinius projektus, klastoti istoriją. Tai - instrumentas hibridiniame kare, kuris negalima likti be atsako.

Lietuvoje yra 11 už kovą su dezinformacija atsakingų tarnybų. Praktiškai visos pripažįsta, kad dezinformacija yra nusikaltimas ir grėsmė nacionaliniam bei regioniniam saugumui.

Įstatymo projekto tikslai: įtvirtinti aiškesnę dezinformacijos sąvoką; nustatyti draudžiamas informacijos formas; suteikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai aiškias galias operatyviai reaguoti į melagingos informacijos plitimą; suderinti nacionalinį reguliavimą su ES kovos su dezinformacija strategija.

Srautai auga

VSD ir kitos saugumo tarnybos 2024 m. fiksavo daugiau nei 1200 koordinuotų dezinformacijos atvejų, nukreiptų prieš Lietuvos gynybą, energetiką, migracijos temas ir rinkimus. Seimo analitiniai duomenys rodo, kad melagingos informacijos srautai Baltijos šalyse per trejus metus išaugo apie 50 proc., o intensyvumas prieš Lietuvą yra reikšmingai didesnis nei prieš kitas Vakarų Europos valstybes (iki 20-30 kartų pagal tam tikrus rodiklius). VSD duomenimis, Kremlius 2025 m. propagandai ir dezinformacijai skyrė 1,4 mlrd. eurų.

Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės patarėjos pareigas ėjusi Daiva Ulbinaitė Seime dirba pirmą kadenciją
Dezinformacija būtų laikoma informacija, iškraipanti mokslinius ar faktinius duomenis. Kas yra iškraipymas, institucijos nustatinės pačios. O kaip nustatyti, kas teisus, pavyzdžiui, dėl karantino apribojimų?

Komentuoja advokatė, žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika MEŠKAUSKAITĖ:

Jei žurnalistas pandemijos metu būtų paskelbęs interviu su politiku, kuris kritikavo priverstinį vakcinavimą, Galimybių pasą, kas pagal siūlomą naują reguliavimą būtų „kriminalizuotas" - žurnalistas, pašnekovas, žiniasklaidos priemonė?

„Kriminalizuoti būtų visi. Tiesioginis pašnekovas galėtų gauti baudžiamąją atsakomybę, o viešosios informacijos rengėjas turėtų uždaryti savo internetinę svetainę, toliau turėtų susimokėti baudą. Būtų kompleksinė atsakomybė. Žurnalistas galėtų tapti ne tik trečiuoju asmeniu, bet ir atsakovu.

Taip, tokiu atveju net paprastą interviu būtų imti pavojinga, nes negali sutikrinti faktų, ar pašnekovas sakė vien tiesą. Tačiau tokių pavyzdžių yra ir dabar.

Žurnalistė Giedrė Gorienė yra gavusi baudą iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos dėl to, kad per savo laidą paviešino sąskaitą, kuri buvo klaidinga ne dėl jos kaltės: sąskaitoje nurodyta suma JAV doleriais, nors turėjo būti ukrainietiškomis grivinomis. Suklydo sąskaitą išrašęs asmuo, o žurnalistė iki šiol dėl to bylinėjasi, nes esą paskelbė neteisingą informaciją", - teigė L.Meškauskaitė.

Komentuoja ilgametis žurnalistas, dabartinis Seimo narys Petras DARGIS:

„Minėti projektai mums padės pasiekti visišką tiesą, nes viskas vyksta pagal draugo Stalino planą ir jo įžvalgas. Pats žurnalistu dirbau ir sovietmečiu, tad susidūriau su panašiais dalykais, kai draugas Stalinas sakė, kad klasių kovos vis stiprės, o su tuo reikia kovoti", - ironizavo parlamentaras.

Pasak jo, dabar atsiranda naujas dezinformacijos apibrėžimas.

„Prieš ką gi kovosime? Prieš žodžio laisvę. Jokių naujų įstatymų nereikia, nes ir taip dėl dezinformacijos turime teisės aktus. Civiliniame kodekse numatyta, kad dėl tiesos neatitinkančios informacijos, padariusios turtinę ar neturtinę žalą, galima per teismą prisiteisti. Baudžiamajame kodekse nustatyta atsakomybė už šmeižtą. Todėl dabartiniai siūlymai yra pertekliniai", - akcentavo P.Dargis.

Tačiau, anot jo, naujieji siūlymai yra ne tik pertekliniai, bet ir nelogiški.

„Tarkime, žurnalistas pacituoja „blogietį" Orbaną iš Vengrijos, kuris sako, kad sankcijos Rusijai kenkia ne tiek Rusijai, kiek pačiai ES. Dabar mes, kurie tai parašėme, teisme galime įrodyti, kad jis tikrai taip pasakė ir kad tai nėra informacijos iškraipymas.

Orbanas tikrai taip sakė ir niekas nevertina, ar Orbanas pasakė teisingai, ar neteisingai. Gi pagal siūlomą reglamentavimą būtų kitaip", - pabrėžė P.Dargis.