Nekantriausi žmonės jau šturmuoja pensijų fondus

Antrąją naujųjų metų dieną „Sodra" jau buvo sulaukusi 100 tūkst. užklausų, dėl interesantų gausos laikinai buvo užstrigusios SEB, „Swedbank", „Artea" bankų svetainės. Kiek ši skuba tęsis? Nejaugi visi ištuštinsime II pakopos pensijų fondus iki paskutinio euro?

Kaunietis Algis Ivanauskas iki šiol naudojosi „Swedbank" elektronine bankininkyste, tačiau pensiją kaupė SEB banke. Kaip pasakojo A.Ivanauskas, sukaupęs tik kelis tūkstančius, vien dėl to, kad juos atsiimtų, jam teko tapti SEB elektroninės bankininkystės klientu.

„Gerai, kad aš kompiuteriškai esu raštingas, - juokėsi A.Ivanauskas, - tačiau ką daryti kompiuterio savo akyse nemačiusiam vienišam kaimo žmogui? Norėdamas užsiregistruoti SEB e.bankininkystėje, turėjau pateikti aibę asmeninių duomenų ir netgi nusiųsti savo atvaizdą. Tik tada pavyko užsiregistruoti į banko skyrių asmeninei konsultacijai, kuri paskirta mėnesio gale. Prieš tai dar „Sodros" svetainėje išsiaiškinau, kiek pinigų gausiu, o kiek reikės grąžinti „Sodrai". Patikėkite, daugiau grąžinsiu negu atgausiu. Kaip juokauju, pinigų pakaks tik geram bičiulių baliui ir gėlių puokštei gyvenimo draugei."

Kita „Vakaro žinių" skaitytoja skundėsi, kad „Luminor" banke niekaip negalėjo pervesti pinigų už komunalinę paslaugą, nes, nors tik vieną kartą įvedė kodą, e.bankininkystė lūžo ir pranešinėjo, kad kodas neteisingai įvestas jau trečią kartą. Moteris sakė lauksianti vakaro. Gal tada pavyks?

Kai kurie žmonės tik dabar ėmė aiškintis, kokiame fonde kaupė pensiją. Tikėtina, jog su panašiomis problemomis susidurs ir daugiau gyventojų, nes, jei jie kaupė II pakopoje nuo 2004 metų, jų pensijas kaupiantys bankai bei fondai keitėsi ne vieną kartą. Ne visi domėjosi, kur jų būsimos pensijos keliavo. Juolab kai nustojo gauti popierinius pranešimus apie per metus sukauptą turtą.

Antroje pakopoje pensijas kaupia 1,4 mln. gyventojų. Iš viso sukaupta apie 10 mlrd. Eur. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas prognozuoja, jog per pirmąją 2026 m. bangą, kuri tęsis iki pavasario pabaigos, žmonės atsiims apie 1 mlrd. Eur. O antroji didelė pinigų išsiėmimo banga galimai bus 2027 m. antroje pusėje, kai artės 2026-2027 m. „lango", kai galima išsiimti pinigus, pabaiga. O ko stebėtis? Lietuvoje 620 tūkst. gyventojų gyvena ties skurdo riba, o 167 tūkst. - žemiau skurdo ribos, todėl brangus kiekvienas papildomas euras.

Tikrai per daug nepraturtėsime

Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas LAZUTKA sakė nesiimantis spėlioti, kiek žmonių iš II pakopos pasitrauks, bet aišku viena, kad fondai dar ir dabar bandys savo klientus atkalbėti.

„Bankai jau viliojo žmones pensijų skaičiuoklėmis, - kalbėjo R.Lazutka, - o dabar žmonės turės kreiptis į pensijų fondus, ten irgi bus atkalbinėjami, bus aiškinama, kad jie, atsiimdami pinigus, daro klaidą ir tai atsilieps senatvėje. Todėl gali būti, kad nebus tiek pasitraukiančių, kiek anksčiau planuota. Pirmosios apklausos skelbė, kad pasitrauks 60 proc., bet dabar jau nedrįsčiau spėlioti."

Profesorius atkreipė dėmesį, kad nuo 2004 metų, kai pradėjo veikti II pakopos pensijų fondai, daug buvusių klientų šiek tiek padirbo, pervedė pinigų, tačiau greitai emigravo, nes, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kilo didžiulė emigracijos banga. Tad yra duomenų, jog iš 1,4 mln. kaupiančiųjų aktyviai kaupia pensijas tik apie 750 tūkst. gyventojų. O likusieji arba bedarbiai, arba išvykę.

„Tie emigravusieji, kurie dar palaiko su Lietuva ryšius, tai gal ir seka naujienas apie pensijų fondus, - svarstė R.Lazutka. - Bet vėlgi, gal žmonės išvažiavę prieš dešimtmečius, tai dabar bus sunkiau prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Labai įvairiai gali būti, o kaime, jeigu žmonės nuolat sėdi ne prie kompiuterio, o dirba kitokius ūkio darbus, tai jiems irgi gali tekti važiuoti į miestą, į banką. Kai kas net nežino, kokiame fonde kaupia, nes keitėsi ir adresai, ir darbovietės. Kai fondai nustojo popierines ataskaitas siųsti, tai žmonės iš viso gal net nežino, kiek pinigų yra sukaupę ir kur to fondo ieškoti."

Tad žmonės, kol atgaus savo pinigus, dar gerokai pavargs. Kita vertus, ar tikėtina, jog už atgautus pinigus prisipirks nekilnojamojo turto? R.Lazutka patikino, kad atgautų pinigų tikrai neužteks. O ir šaldytuvų, skalbyklių žmonės neprisipirks, jeigu tuos buities prietaisus jau turi ir jie nesugedę. Tiesa, anot R.Lazutkos, nuo naujų metų sumažės reikalavimai pirmam įnašui už pirmąjį būstą. Visam įnašui neužteks, bet bent bus galima II pakopos pensijos pinigais kiek prisidėti.

„Žmonės, - sakė R.Lazutka, - galbūt galės anksčiau grąžinti paskolas, jeigu pagal sutartis tai bus galima padaryti. Bent dalį grąžins, o nuo mažesnės likusios sumos bus ir mažesnės palūkanos. Galų gale yra žmonių, kurie ir tuos pačius šaldytuvus yra nusipirkę skolon. Dalis žmonių atsikratys skolų. Bet didelių pinigų daugumai nereikėtų tikėtis, nes II pakopos pensijų fonduose vidutiniškai sukaupta po 7-8 tūkst. eurų, o dar ne viską atiduoda, dalį pinigų teks grąžinti „Sodrai".

O emigravusieji gal tik kelis šimtus eurų sukaupė, net grįžti dėl tų pinigų nebus verta, nes kelionės bilietai brangiau kainuos?"

Pinigai per kelias dienas arba per kelis mėnesius

Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos nario Pauliaus Kabelio, šių metų pradžioje pasitraukus iš kaupimo, lėšas gyventojai atgautų tik balandžio mėnesį.

„Yra dvi pinigų atsiėmimo opcijos, apie kurias turime kalbėti. Visų pirma - visiškas pasitraukimas iš antrosios pakopos. Tokiu atveju teikiamos žmonių paraiškos bus kaupiamos ketvirčiais. Jei žiūrėsime iš šiandienos perspektyvos - turės praeiti sausis, vasaris ir kovas, o tada balandį per 10 darbo dienų - iki mėnesio vidurio - bus išmokami pinigai", - LRT radijuje kalbėjo P.Kabelis.

Anot „Sodros" pensijų anuitetų skyriaus vadovės Daivos Gerulytės, jei žmogus šiuo metu pasitrauktų iš pensijų kaupimo, informacija apie tai „Sodrą" bei darbdavį pasiektų tik pasibaigus ketvirčiui, todėl įmokos nuo atlyginimo būtų toliau vykdomos. Tiesa, asmuo tiesiogiai pasikreipęs į darbdavį, pensijų fondą ar „Sodrą" turėtų galėti įmokas sustabdyti.

P.Kabelio teigimu, paraiškos procesai kitais atvejais turėtų vykti sparčiau. Jei asmuo pasirinktų iš antrosios pakopos pensijų pakopos atsiimti 25 proc. ir kaupime toliau likti, arba iš jo trauktis dėl kritinės ligos - paraiškos būtų apsvarstytos ir pinigai būtų atgauti per kelias dienas

Komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius DUBNIKOVAS:

Dabar tiesiog reikia palaukti ir pasižiūrėti, kaip bus. Kol kas nieko neįvyko. Pirmomis dienomis, be abejo, buvo žmonių, kurie registravosi pasitraukti iš II pakopos ir atsiimti pinigus ir tas skaičius lyg ir atrodo didelis, bet reikia suprasti, kad ir dalyvių II pakopoje yra labai daug. Tai šitoje vietoje, kad žmonės iššluotų pensijų fondus iki paskutinio euro, tai tikrai taip nebus. Estijos pavyzdys rodo, kad apie pusė žmonių pasitraukė.

Tai klausimas - kaip bus Lietuvoje? Yra du klausimai: kiek žmonių pasitrauks ir kokie žmonės pasitrauks? Tai yra, kiek pinigų sukaupusių žmonių pasitrauks, nes yra labai skirtingi sukaupimo skaičiai.

Vidutinė II pakopoje sukauptų pinigų suma yra 5-5,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu yra pora procentų žmonių, kurie yra sukaupę 40 tūkst. eurų ir daugiau - 60 tūkst., 100 tūkst. eurų. Tai pagrindinis klausimas - kur didieji pinigai eis?

Štai čia yra II pakopos pensijų sistemos didžiausias klausimas. Dėl to, kad gyvybingumas pačios sistemos priklauso nuo to, kiek joje yra pinigų. Ne kiek sistemoje yra žmonių, bet kiek yra pinigų.

Jeigu, sakykime, pinigų skaičius sistemoje išliks stabilus, tai, nors ir bus daugiau pasitraukimų iš sistemos, tai vis tiek nieko blogo nenutiks. O jeigu daug pinigų iš sistemos išeis, tada sistemoje prasidės rimtos problemos, nes jos išlaikymo kaštai labai auga ir tada jau yra bėdos.

O šiaip tai reikėtų ramiai pastebėti, pažiūrėti, kaip viskas keičiasi ir į kokią pusę krypstama. Nekilnojamasis turtas tikrai gali šiek tiek brangti, nes dalis žmonių nukreips iš II pakopos išsiimtus pinigus į nekilnojamąjį turtą. Didžiausias klausimas - kokio dydžio gali būti tas nukreipimas. Iliustruojant situaciją, į nekilnojamąjį turtą, duok Dieve, gali nukeliauti 500 milijonų eurų. O kas yra 500 milijonų eurų? Vilniuje praeitais metais buvo sudaryta nekilnojamojo turto sandorių už milijardą eurų. Tai reiškia, kad už 500 milijonų buvo galima atlikti pusę praėjusių metų sandorių.

Nekilnojamasis turtas, be abejo, gali brangti ir jis yra užprogramuotas brangti, nes tam yra kelios labai svarbios priežastys. Tai yra, atsiimti pensijiniai pinigai plius šio laiko momentu žmonių lūkestis yra labai stiprus, kad nekilnojamasis turtas turėtų brangti. O kai lūkesčiai yra tokie, kad turi brangti, tai paprastai ir brangsta, nes pardavėjai tai jaučia.