Likusiems pensijų fonduose - didesnė našta?

„Įstatyme aiškiai pasakyta, kad mokesčiai priklauso nuo pensijų fondo dydžio - kuo jis didesnis, tuo mažesni atskaitymai. Tai reiškia, kad gali būti tokia situacija, kad pensijų fondo turtas sumažės ir likusiems kaupti bus taikomi didesni atskaitymai, negu buvo iki sausio pirmos dienos", - žiniasklaidai sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius V.Cibas.

„Tie, kurie liks antroje pakopoje, negaliu sakyti, kad pajaus kažkokį neigiamą poveikį, bet situacija būtų žymiai geresnė, jeigu tų išeinančiųjų būtų mažiau", - pridūrė jis.

Anot V.Cibo, remiantis Estijos pavyzdžiu, Lietuvoje iš kaupimo turėtų pasitraukti nuo 20 proc. iki 50 proc. kaupiančiųjų. Lietuvos bankas prognozuoja, kad kaupimą nutrauks penktadalis antrosios pakopos dalyvių.

V.Cibas neatmetė, kad pasitraukus tokiai antrosios pakopos dalyvių daliai, pensijų fondai kukliau investuos, pavyzdžiui, į privatų kapitalą ar infrastruktūrą. Jo teigimu, nemaža dalis atsiimtų lėšų bus išleistos vartojimui, taip pat paskoloms, vartojimo kreditams grąžinti. Dar kažkiek lėšų bus padėtos į indėlius, taupomos įvairiems tikslams ar investuojamos.

Seimo sprendimu, nuo 2026 m. gyventojai galės iš pensijų fondų atsiimti dalį arba visas lėšas ar ilgesniam laikotarpiui sustabdyti įmokas.

Europos Parlamento narys, socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis „Vakaro žinioms" teigė, kad normalu, jog žmonėms leista savo nuožiūra disponuoti pensijų fonduose sukauptais pinigais.

„Nelabai tikiu tuo, ką sako Lietuvos banko atstovas. Negali žmonės nukentėti dėl to, kad kažkas kitas atsiims savo pinigus", - trumpai pasakė V.P.Andriukaitis.

Jam antrino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

„Neturėtų likę fonduose mokėti daugiau vien dėl to, kad kažkas kitas iš jų pasitraukė. Čia kažkoks nesusipratimas. Pensijų fondų atskaitymai yra aiškiai apibrėžti įstatymu. Yra nustatytas metinis mokestis, atskaitymai už administravimą. Nauji dydžiai nepakeitus įstatymo negali būti taikomi, o kad būtų užregistruotas atitinkamas projektas, nemačiau.

Gal Lietuvos banko atstovas turėjo mintyje, kad, daliai žmonių pasitraukus iš fondų, grąža bus mažesnė? Tas tai taip, nes kuo mažiau žmonių kaups, tuo fondai uždirbs mažesnį pelną. Su tuo tai sutikčiau, bet ne su didesniais kaupimo mokesčiais", - akcentavo A.Sysas.

Politikas nesiėmė spėlioti, kiek žmonių pasitrauks iš fondų ir kiek pinigų jie išsineš.

„Tačiau kitose šalyse, kur buvo leidžiama žmonėms išeiti iš fondų, išėjo nuo 20 iki 40 proc. kaupusiųjų. Pas mus bus leidžiama trauktis ne vienerius metus, o dvejus, todėl tiek žmonių skaičius, tiek išimtos sumos gali būti dar didesnės. Koks kontingentas trauksis? Manau, žmonės, kuriems pinigų reikia čia ir dabar. Bei tie, kurie turi sukaupę daugiau.

Mano siūlymas buvo labai paprastas: fiksuoti tik galimo pasitraukimo iš pensijų fondų pradžią ir nefiksuoti pabaigos, tada žmonės nuspręstų trauktis tik kai tikrai labai prisireikia pinigų. O kai žmonės įspaudžiami į dviejų metų rėmus, tai bus du bumai. Pirmasis bumas bus iškart po Naujųjų metų, antrasis - 2027 m. pabaigoje, kai laikotarpis baiginėsis", - prognozavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Pagal dabartinį įstatymą žmogus 2026-2027 m. galės iš fondo trauktis su visais pinigais be jokios svarbios priežasties, nors anksčiau ketinta leisti pinigus išsiimti tik esant sunkiai ligai ar kitai svariai priežasčiai.

„Tačiau tie, kurie per dvejus metus nepasitrauks, vėliau, kaip pasiūlė prezidentūra, galės pasiimti tik 25 proc. sukauptų pinigų. Ir tik nurodę svarią priežastį. Kitaip tariant, dabar žmonėms Seimas duoda signalą: traukitės iš fondų per tuos dvejus metus, nes jei vėliau prireiks pinigų, jūs jų neatgausite. Tai ir nulems didesnį pasitraukusiųjų skaičių", - reziumavo A.Sysas.