1 nuotr.Lietuvos bankas (LB) mažina šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę 0,1 proc. punktais iki 3,1 proc., kitų metų – 0,3 proc. punkto iki 2 proc.
Pernai gruodį LB prognozavo, kad šiemet ekonomika augs 3,2 proc., kitais metais – 2,3 proc., 2028 m. – 3 proc. (naujausia prognozė – 2,9 proc.)
Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozė siekia 5,1 proc. (pernai gruodį – 3,1 proc.), 2027 m. – 3 proc. (2,6 proc.), 2028 m. – 2,5 proc.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pažymėjo, kad dėl sparčiai besikeičiančios geopolitinės situacijos, karo Artimuosiuose Rytuose bankui teko tikslinti ekonomikos prognozes.
„Energijos šokas yra didelis ir gali tapti dideliu iššūkiu mūsų ekonomikai“, – ketvirtadienį ekonomikos apžvalgoje sakė jis.
LB vertinimu, infliaciją labiausiai skatins didesnės energijos kainos, dėl ko augs ir kitų prekių bei paslaugų kainos, kainas didins tolimesnis lėšų atsiėmimas iš antrosios pensijų pakopos fondų, mokesčių reforma.
Centrinis bankas numato du ekonominės raidos scenarijus – pirmasis, kad energijos išteklių tiekimo sutrikimai tęsis iki rudens, tokiu atveju regiono energetikos infrastruktūra papildomos žalos nepatirs, arba antrasis – užsitęs iki metų pabaigos, tuomet žala ekonomikai bus didesnė.
Pagal prastesnį scenarijų infliacija šiemet išaugtų kiek daugiau – iki 5,8 proc., 2027 m. siektų 4,1 proc., o 2028 m. išliktų didesnė kaip 3 proc.
Visgi, pasak G. Šimkaus, į 2026-uosius Lietuva įžengė „tvirtai“ – labiausiai augo informacijos, ryšių sektorius, apdirbamoji gamyba.
LB vadovo teigimu, darbo rinkos padėtis šiemet išlieka palanki darbuotojams, bet prastėjančios demografinės tendencijos didina įtampą – mažėja darbingo amžiaus gyventojų, silpnėja migracijos poveikis, yra sumažėjęs užimtųjų skaičius.
Šiemet darbo užmokesčio augimas prognozuojamas maždaug 8 proc., ateinančiu laikotarpiu – apie 7 proc.
Pasak LB, darbo našumo augimas artėja prie ilgalaikės tendencijos, kas leidžia toliau didinti darbo užmokestį ir gyventojų pajamas.
Centrinio banko teigimu, prie ekonomikos augimo šiemet prisidės augančios valdžios sektoriaus investicijos, ypač gynybai, taip pat socialiniams poreikiams.
Užsienio paklausa šiemet turėtų augti lėčiau ir riboti eksporto plėtrą, nes pernai ji didėjo dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems JAV muitų tarifams.
