Išaugusių muitų fone svarbi taps vyriausybės pozicija

Politikai juo džiaugiasi ir teigia, kad susitarimas yra geras, nes padėjo išvengti muitų karų. Verslas nuogąstauja, kad jis Europai atneš nuostolių. Situaciją ir jos galimą poveikį Lietuvai „Respublika" paprašė įvertinti Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentą Kęstutį ČERNECKĄ.

ES ir JAV sutarė, kad bazinė muito norma bus 15 proc., o ne 30 proc. Ji bus taikoma automobiliams ir puslaidininkiams. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pabrėžė, kad tai yra geriausia, ką buvo galima pasiekti.

Kai kurioms prekėms bus taikomas nulinis muitas, pavyzdžiui, orlaiviams ir jų atsarginėms dalims. Tačiau plieno tarifas išliko 50 proc. Taip pat ES sutiko investuoti 600 mlrd. dolerių į JAV ekonomiką ir per trejus metus Europa iš JAV įsigis energetinių išteklių už 750 mlrd. JAV dolerių bei atsisakys iškastinio kuro iš Rusijos.

- Ką šie įsipareigojimai reiškia Europai? - „Respublika" klausė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentą Kęstutį ČERNECKĄ.

- Norint geriau suvokti situaciją, į ją reikėtų pažvelgti iš toliau. ES ir JAV tarpusavio prekyba sudaro 30 proc. visos pasaulinės prekybos apimties ir sukuriama 43 proc. pasaulinio BVP. Tai yra didžiausia prekybinė vertė pasaulyje, tačiau negalime vertinti vien eksporto, nes bendrą vaizdą sudaro prekės ir paslaugos.

Bendra JAV ir ES prekybos apimtis yra 1,86 trln. JAV dolerių per metus. Iš šios sumos prekyba prekėmis sudaro 95,86 mlrd., paslaugomis - 899 mlrd. JAV dolerių. Lendant dar giliau, ES iš JAV per metus nuperka prekių už 370,2 mlrd. JAV dolerių, o eksportuoja už 588,4 mlrd. Su paslaugomis yra atvirkščiai - nuperkama už 553,5 mlrd. JAV dolerių, o eksportuojama už 365 mlrd.

Teigti, kad Europa vienašališkai naudojasi Amerikos rinka negalima, bet šiek tiek daugiau negu 50 mlrd. JAV dolerių per metus ji iš tokios prekybos išlošia.

Dabar situacija turėtų keistis, nes Amerikos administracija nusprendė reformuoti visą muitų sistemą ir taip didinti savo šalies gamybinį konkurencingumą. Juolab kad per pastarąjį pusmetį susilpnėjęs JAV dolerio kursas leidžia Amerikai didinti pramonės eksportą, įskaitant ir į Europos Sąjungą, kur iš prekių per metus uždirbama beveik 1 trln. dolerių.

Kalbant apie mažo tūrio europietiškus automobilius, jiems buvo taikomas 2,7 proc. siekiantis importo muitas, dabar jis auga iki 15, bet pikapams ar dideliems automobiliams buvo nustatytas 25 proc. muitas. Jeigu jis bus sumažintas iki 15 proc., tuomet kai kurie gamintojai net gali išlošti. Taip pat labai tikėtina, kad tam tikrai daliai prekių importo muitas bus mažesnis negu dabar yra, tačiau bendra ES ekonominė našta po šios importo muitų pertvarkos padidės.

- Ar Europos Sąjungai buvo galima išvengti tokio nelabai palankus susitarimo?

- Visiškai išvengti nebūtų galima, nes procesas yra visuotinis. Bet jeigu būtų nugludinti kampai ir Europos gynybinė galia būtų kitokia, tai tikrai būtų turėję įtakos deryboms. Deja, dabar, kai ES priklauso nuo JAV karinės galios ir priemonių užtikrinant saugą žemyne, ji į derybas ėjo kaip silpnoji pusė.

Analizuojant viešai pateiktą informaciją, spaudimas pirkti iš JAV energetinius išteklius už 750 mlrd. JAV dolerių išdalintas per tris metus. Tai neturėtų būti labai skausminga ir galbūt ši spaudimo priemonė vienintelė turi logišką pagrindimą. Nes keistai atrodo, kai ES remia Ukrainą ginklais bei pinigais ir tuo pat metu perka energetinius išteklius iš Rusijos, pildydama jos biudžetą. Jeigu jau tiek kalbama apie vertybes ir vertybinę politiką, tai jos turėtų būti prioritetas visur ir nesvarbu, kad rusiški ištekliai pigesni, bet jų jau būtų laikas atsisakyti.

Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Privataus kapitalo pirkimus galima apriboti tik sankcijomis. ES laukia rimtas „namų darbas" priimant ribojimus, kurie neleistų įsigyti bendrijos nariams išteklių iš Rusijos ar apeiti šiai šaliai taikomų sankcijų. Tik ar Briuselis jį atliks?

- Muitai auga, ištekliai bus perkami iš JAV. Ar šiame kontekste įmanomas darbo vietų skaičiaus mažėjimas?

- Visiškai įmanomas, bet reali situacija priklausys nuo kiekvienos šalies individualiai. Ką į JAV eksportuoja Lietuva, neatspindi to, ką anapus Atlanto eksportuoja kitos ES narės. Lietuvos ir JAV prekybos vertė per metus sudaro 4,89 mlrd. JAV dolerių. Iš jų prekėms tenka 1,86 mlrd., paslaugoms - nepilnas milijardas dolerių. Lietuva importuoja prekių už 1,61 mlrd. ir paslaugų už 462 mln. JAV dolerių.

Iš viso į JAV eksportuojančių įmonių mūsų šalyje yra 1041. Nuo 2022 m. fiksuotas ryškus eksporto, tiksliau, reeksporto į Ameriką mažėjimas. Lietuviškas eksportas irgi mažėjo, bet ne tiek.

Mūsų šalis daugiausia eksportuoja tepalus ir chemijos produktus (už 0,5 mlrd. JAV dolerių), taip pat baldus, fotografijos, medicinos prietaisus, trąšas. 31,5 proc. Lietuvos eksportuotojų JAV rinka yra pagrindinė. Jeigu prekėms bus taikomas 15 proc. tarifas, tai reikš, kad tų įmonių, kurioms didės importo muitas, mažės konkurencingumas. Jeigu jos turi „lašinio", mažins maržą, jeigu neturi, mažins darbo vietų skaičių.

Europos Sąjungoje viskas klostysis pagal panašų scenarijų, bet ten turime visiškai kitokį vaizdą. Vokietija į JAV eksportuoja prekių ir paslaugų už 161,3 mlrd. eurų, Airija - už 72 mlrd., Italija - už 64,7 mlrd., Prancūzija - už 47 mlrd. Pramonės šakos kiekvienoje šalyje yra skirtingos, todėl galutiniame rezultate situacija kiekvieną šalį paveiks kitaip.

Didžiausias smūgis bus vokiečių automobilių pramonei, nes viskas pabrangs 15 proc. Įdomus veiksnys yra Airija. Čia gyventojų kiek daugiau negu Lietuvoje, bet ji eksportuoja į JAV už 72 mlrd. eurų, kai lietuviai - tik už nepilnus 2 mlrd.

- Gal galėjo ES tartis su BRICS ir Globaliais pietumis?

- Matyt, visi tie variantai buvo patikrinti. Prisiminkime 2022 m. vasarį, kai jau kitą mėnesį JAV delegacija lankėsi Venesueloje ir buvo kalbamasi apie naftos pirkimą iš šios šalies, nors santykiai buvo prasti. Kur sukasi pinigai, žaidžia kitos vertybės ir kitaip dėliojami santykiai.

Gali būti, kad ES bandė su kažkuo tartis, tačiau, greičiausiai, jiems nepavyko, todėl beliko nusileisti JAV. Nesiimu teigti, kad tikrai taip buvo, bet jeigu kitoks sprendimas būtų buvęs įmanomas, manau, dalinai ar pilna apimtimi, jis ir būtų pasirinktas.

Beje, prisiminkime, kad Lietuva irgi mėgino gabentis energetinius išteklius tanklaiviais, tačiau jų atplaukė tik pora ir „žodis nevirto kūnu".

- Ar esama situacija gali bandyti pasinaudoti Kinija?

- Net neabejoju, kad taip. Ir labai įdomu, kuo pasibaigs šią savaitę Stokholme vykusios JAV ir Kinijos derybos, nes sutartis su ES - viena medalio pusė, o susitarimas su Pekinu - kita. Manau, kad specialiai prieš šį susitikimą Ursula fon der Lejen keliavo į Kiniją, kur galbūt buvo derinami kokie nors ekonominiai klausimai. Nes labai didele dalimi ES prekybos balansas priklausys nuo to, kaip JAV susitars su Kinija. Nepaisant to, jog tai yra antra pagal prekybos apimtis sritis, kai kurių kiniškų prekių integracija į JAV ir ES rinką yra labai ženkli.

Šiandieninėje situacijoje kai kurioms ES įmonėms gali apsunkti prekių eksportas į JAV, todėl jos jas mėgins realizuoti vidaus rinkoje, gal net mažindamos kainą, arba ieškos naujų rinkų. Jeigu ES rinkoje atsidurs tiek vietos gamintojų produkcija, tiek kiniški jos analogai, konkurencija dar labiau augs. Bet, kaip sakiau, kažkas aiškiau bus tik po Pekino ir Vašingtono derybų.

- Kokias matytumėte artimiausio pusmečio perspektyvas?

- Su energetiniais ištekliais didelių pokyčių tikėtis nereikia. „Ant popieriaus" minėti 750 mlrd. dolerių yra labiau simboliniai nei puolami vykdyti įsipareigojimai. Juolab kad ištekliai perkami ir dabar. Rinka veikia, todėl juos galima pirkti ne tik iš JAV, bet ir iš Azijos šalių ar Norvegijos. Čia esminių pokyčių nenusimato. Be to, mes jau mokame įveikti energetines krizes, o ES geba pasirūpinti ištekliais žiemai.

Kalbant apie verslą, Lietuvos eksportuotojams tikslinga atsigręžti į Jungtinės Karalystės pramonę ir mėginti veikti kartu, nes britai susitarė dėl 10 proc. muito tarifo. Bendradarbiavimas galėtų palengvinti eksportą.

Gali šioje situacijoje išlošti ir importuotojai. Pavyzdžiui, Lietuvai nustatytas 15 proc. tarifas, Vietnamui - 20 proc., tad belieka išspręsti vidaus gamybos klausimus - tai yra, kurioje šalyje produktą galima pagaminti pigiau ir koks būtų savikainos skirtumas.

Sakant paprasčiau, po šių sprendimų laukia daug namų darbų ir galvos skausmo, nes vyksta eksporto žemėlapio perbraižymas. Nemažą įtaką turės tai, kaip į tai reaguos vyriausybė, kiek norės prisidėti, kiek pagelbės verslams susirasti naujas rinkas ir adaptuotis esamoje situacijoje. Tai yra svarbu, nes mūsų ekonomikos dalis Europos Sąjungoje yra labai maža, todėl būsime priklausomi nuo kitų.

Ir šitas klausimas neramina, nes prisiminkime diplomatinę krizę su Kinija. Kokie ištekliai buvo skiriami kompensuoti jos prarastą rinką kitose Azijos šalyse, bet rezultatas nebuvo pasiektas. Belieka palinkėti, kad šį kartą valdžia mažiau eksperimentuotų su savo rožinėmis svajonėmis, o labiau žiūrėtų, kaip elgiasi didžiosios ES šalys ir imtųsi analogiškų būdų padėti Lietuvos verslui. Nes konkurencinė aplinka pablogėjo visiems vienodai, todėl per artimiausią pusmetį turėtų pasimatyti, kurios importo šakos trauksis, kurios išliks.

10-15 proc. siekiantys mokesčiai yra didelis skaičius. Labai abejočiau, ar juos įvedus prekių kainos JAV rinkoje išliks tokios pačios. Administracija Vašingtone galvoja, kad kainos nesikeis, bet jeigu jos keisis, blogės ekonominė situacija ir augs infliacija. Nes būtent taip nutiko Lietuvos ir Kinijos atveju. Šalims susipykus nutrūko tiesioginis tiekimas, prekės keliavo aplinkui, augo sąnaudos, kurios augino galutinę kainą, o tai prisidėjo prie infliacijos. Na taip, valdžiai tai buvo gerai, nes nuo prekių buvo surinkta daugiau PVM, bet už tai mokėjo eiliniai vartotojai. Manau, kad tas pats laukia ir Amerikos.