Čipkutė: į Lietuvos rinką žengti svarstantys bankai baiminasi diskriminacinių mokesčių

Investuotojų lūkesčius pirmadienį bankų atstovai aptarė su premjere Inga Ruginiene ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.

„Dėl investicinės ir mokestinės aplinkos išreiškėme poziciją ne tik čia veikiančių bankų, bet ir užsienio investuotojų, kurie šiandien čia yra ir kurie norėtų ateiti į Lietuvą – jų noras visų pirma yra, kad sektoriaus apmokestinimas nebūtų diskriminacinis“, – Eltai pirmadienį sakė E. Čipkutė.

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai yra apmokestinami dvigubai – be standartinio pelno mokesčio tarifo taikomas papildomas 5 proc. apmokestinimas, taip pat – bankų solidarumo įnašas, kurio galiojimas baigiasi šiemet.

Solidarumo mokestį įvedus 2023-ųjų gegužę, Seimas pernai vasarą pritarė siūlymui jį pratęsti tik vieneriems metams – prognozuota, kad taip gynybos tikslams per 2025 metus būtų sugeneruota 60 mln. eurų.

Tiesa, naujosios Vyriausybės programoje įrašytas punktas, kuriuo bankams planuojama taikyti naują finansinio stabilumo mokestį, kuris būtų skaičiuojamas nuo įsipareigojimų, bet neįvardijant, nuo kokių konkrečiai – sektoriaus atstovai jau anksčiau teigė apie šį mokestį nesantys informuoti.

Anot E. Čipkutės, į šalies rinką ateiti svarstantys bankai pirmiausia tikisi mokestinės aplinkos stabilumo.

„Investuotojų noras būtų jaustis, kad požiūris į juos yra toks pats, kaip į visą kitą verslą, ir jie nėra diskriminuojami mokesčių prasme“, – teigė LBA vadovė.

Apie planus Lietuvoje artimiausiu metu atidaryti atstovybę pranešus didžiausiam Lenkijos bankui „PKO Bank Polski“, E. Čipkutė teigė apie konkrečius bendrovės planus nesanti informuota.

Kaip skelbta, Lietuvoje yra lankiusis ir Lenkijos komercinio banko „Pekao“ delegacija, pernai skelbta ir apie „Bank of Taiwan“ ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje.

Pernai gruodį atstovybę Lietuvoje atidarė Vokietijos bankas „Commerzbank“, jis koncentruojasi į verslo klientų finansavimą, o ne tiesiogines banko paslaugas gyventojams.

Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių, didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.

Regionuose vysto paslaugų alternatyvas 

E. Čipkutės teigimu, su premjere taip pat aptartas bankų paslaugų prieinamumas regionuose, verslo kreditavimo tendencijos, sukčiavimo prevencija.

„Pristatėme premjerei faktinę situaciją dėl bankų skyrių – girdime spaudoje dažnai informaciją apie tai, kad nėra bankų skyrių pakankamai regionuose, tačiau reali situacija yra tokia, kad bankai per pastaruosius metus išvystė alternatyvas bankų skyriams – tai yra savitarnos erdvės, vienkartiniai vizitai įstaigose ar organizacijose, kur žmonėms reikia“, – aiškino LBA vadovė.

Anot jos, šiemet tokių vizitų vyko daugiau nei 100.

LBA duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 84 bankų skyriai, tačiau iš viso fizinių aptarnavimo vietų, įskaitant ir kredito unijas, yra daugiau nei 400.

Kaip skelbė ELTA, birželį Seime priimtas mokesčių reformos paketas, į kurį įeina ir 1 proc. punktu didesnis pelno mokestis – stambioms įmonėms nuo kitų metų galios 17 proc. tarifas, smulkioms ir vidutinėms – 7 proc.