Nuteis dėl kyšių Santaros klinikose?

Išvertė iš posto garsų gydytoją

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikaltimais iš viso pareikšti 17 fizinių ir juridinių asmenų.

Kaip pranešė prokuratūra, kyšininkavimu kaltinami Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vieno padalinio buvęs vadovas R.J.Kizlaitis ir buvusi darbuotoja, kaltinimai papirkimu pareikšti 11 asmenų, dirbusių privačiose kompanijose, taip pat - ir keturiems juridiniams asmenims.

Ši istorija sudrebino visuomenę 2018 metų vasarį, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai netikėtai sulaikė tuometinį Santaros klinikų generalinį direktorių, vieną šalies medicinos šviesulių prof. K.Strupą ir Informatikos ir plėtros centro direktorių R.J.Kizlaitį, daug metų klinikose buvusį atsakingą už elektroninės sveikatos sistemos kūrimą.

K.Strupui buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, jis paliko klinikų vadovo pareigas. 2019 metų gegužę tyrimas K.Strupo atžvilgiu byloje dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas. Vis tik pareigūnai jo ramybėje nepaliko: buvęs klinikų vadovas pripažintas kaltu dėl to, kad 2018 metais sausį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį.

Didelės apimtiems ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 95 asmenys, atliktos 56 kratos Santaros klinikose, privačiose bendrovėse, galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų gyvenamosiose vietose. Baudžiamąją bylą sudaro 96 tomai. Ji perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Tardavosi dėl paramos

Kaip tvirtinama, STT Centrinės tyrimų valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R.J.Kizlaitis, būdamas valstybės tarnautojas, 2017-2018 m. iš įmonių, siekiančių laimėti klinikų vykdomus viešuosius pirkimus, reikalaudavo neteisėto finansinio atlygio, kuris būtų pervedamas kaip parama klinikoms ir jo paties vadovaujamai Lietuvos telemedicinos asociacijai. Įtariama, kad R.J.Kizlaitis pats ir per jam pavaldžius asmenis sudarydavo tokioms bendrovėms išskirtines sąlygas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonės, su kurių atstovais buvo tariamasi dėl paramos ar iš kurių jos reikalaujama, laimėjusios klinikų viešuosius pirkimus, kyšius, kaip paramos formą, pervesdavo ir R.J.Kizlaičio vadovaujamai asociacijai, ir Santaros klinikoms. Prašoma tokios paramos suma vidutiniškai sudarydavo apie 3 procentus viešojo pirkimo vertės. Galimai kyšių, užmaskuotų kaip parama, dažniausiai būdavo reikalaujama iš informacinių technologijų kompanijų.

Naudojosi ir asmeniškai?

Tyrimo duomenimis, R.J.Kizlaičio reikalautos ar susitartos kaip kyšis priimti paramos suma jo vadovaujamos asociacijos ir Santaros klinikų naudai viršijo 80 tūkst. eurų, iš kurių apie 20 tūkst. eurų buvo gauta kaip parama asociacijai ir Santaros klinikoms, apmokėtos sąskaitos už suteiktas paslaugas, kaip kyšis taip pat priimti ir kiti materialinę vertę turintys daiktai.

Pareigūnai mano, kad dalis paramos galėjo būti naudojama ne pagal paskirtį, o asmeniniams kai kurių Santaros klinikų atstovų poreikiams tenkinti.

„Vakaro žinioms" R.J.Kizlaitis aiškino, kad jokių kyšių neėmė: „Paramos prašymas ir gavimas tiek asociacijai, tiek ligoninei nėra nusikalstama veika. Gautos lėšos niekad nebuvo panaudotos asmeniniams tikslams. Jos panaudojimas buvo griežtai kontroliuojamas. Nematau, kur čia kyšininkavimas. Nežinau, ką daug komentuoti. Mano vadovaujama visuomeninė organizacija rūpinasi tuo, kad Lietuvoje vystytųsi telemedicina. Po skandalo asociacijos galimybės dirbti buvo labai apribotos".

Baudžiamajame kodekse už kyšininkavimą (jei kyšio vertė didesnė negu 250 MGL) numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, už papirkimą - bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų.