Žmonės vėl balsavo ne taip, kaip reikėjo

- Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė sekmadienio vakare, paaiškėjus, kad referendumas dėl daugybinės pilietybės įvyko, nes balsavo per 50 proc rinkėjų, išreiškė viltį, kad ir balsų užteks. „Labai viliuosi, kad nebereikės kažkokio trečio tokio pat veiksmo", - pasakė ji. Kitaip tariant, paaiškėjus, jog balsų neužteko, bus bandoma prastumti trečią, po to ketvirtą ar penktą referendumą? Referendumai vyks tol, kol bus pasiekta tai, ką norima pasiekti? - „Vakaro žinios" pasiteiravo prof. A.KRUPAVIČIAUS.

- Taip. Bet jei bus daroma taip, kaip buvo daroma iki šiol, nieko nepavyks pasiekti. Politikai visų pirma turi padaryti savo namų darbus. Visų pirma, referendume negalima kelti klausimų, kurie yra neapibrėžti, kurie sako, kad sprendimą svarbiu klausimu deleguosime Seimui ir viskas.

Rinkėjams reikėjo balsuoti už pasiūlymą konstituciniame įstatyme sureguliuoti pilietybės pagrindus. Tačiau to įstatymo turinys yra neaiškus. Net tų taisyklių kryptis nėra žinoma. Po referendumo politikai be apribojimų būtų galėję sudėlioti pilietybės tvarkas taip, kaip jiems patiks. Antai, būtų buvę galima konstituciniame įstatyme sudaryti šalių sąrašą, kuriose LR pilietybę galima būtų lengviau išsaugoti/ įgyti, o kitose - ne taip lengvai, ar iš viso neįmanoma. Ore tokia „pozityvios diskriminacijos" idėja sklando. Tą neapibrėžtumų sąrašą, matyt, būtų galima pratęsti. Deja, pasirinktas necivilizuotas kelias.

- D.Henkė politikams metė priekaištą, kad jie pasirinko referendumo, o ne lengvesnį kelią.

- Ir jis yra įmanomas. Mat ne Konstitucijoje yra problema reguliuojant pilietybės įsigijimo bei praradimo tvarką. O Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinime. KT išaiškino, kad žodis „atskiras" yra „išskirtinis", „vienetinis". Tačiau jei pažiūrėtume į Lietuvių kalbos žodyną, žodis „atskiras" reiškia „kitoks", „kitaip reguliuojamas", o ne iš „išskirtinis". Tačiau didžiulė Lietuvos problema yra tame, kad Konstituciją gali pakeisti arba piliečiai referendumu, arba Seimas. Tačiau KT interpretacijų niekas pakeisti negali, nes pats KT. Absurdas.

- Tai kaip tada galima pakeisti KT išaiškinimą, jei, kaip sakėte, jis yra nekvestionuotinas?

- Galima priimti normą, kad KT interpretacijos gali būti keičiamos atsiradus naujoms aplinkybėms.

- Kalbant apie prezidento rinkimus - ar nustebino rezultatai ir ar, kaip daug kas sako, jau aišku, kaip baigsis antrasis turas?

- Antrame ture tikrai viskas jau aišku - Gitanas Nausėda bus perrinktas antrai kadencijai. Vienintelis nežinomasis - koks bus rinkėjų aktyvumas.

Kadangi baigtis jau aiški, jokios motyvacijos balsuoti bent jau tiems, kurie balsavo už kitus kandidatus, matyt, nebus. Aišku, pačiam G.Nausėdai reikės pasistengti, kad bent jau kritinis rinkėjų skaičius dalyvautų. Tik tiek.

Jei žiūrėtume į I.Šimonytės rezultatus, jie yra daug blogesni nei 2019 m. prezidento rinkimų pirmame ture. Ir blogesnis nei Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų rezultatas 2020 m. Seimo rinkimuose ir jų rezultatas 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose.

- Tačiau pati premjerė pareiškė, esą sekmadienio rezultatai atskleidė, kad pasitikėjimas ja nenukrito.

- Per rožinius akinius žiūri. Reikia pasižiūrėti į ankstesnių rinkimų skaičius.

- Jei į antrą turą ateis mažai rinkėjų, įmanomas scenarijus, kad I.Šimonytė gali laimėti, jei ateis būtent tik ištikimiausi konservatorių rinkėjai?

- Scenarijai galimi patys įvairiausi, bet jie tėra teoriniai. Manau, jei paaiškės, kad rinkimai yra pasyvūs, tą pačią dieną galima būtų mobilizuoti pakankamai rinkėjų, kurie, aišku, balsuotų už G.Nausėdą.

- Kaip paaiškintumėte gana prastą Igno Vėgėlės pasirodymą?

- Šituose rinkimuose protesto balsų buvo, dauguma jų pasisakė už Eduardą Vaitkų bei Remigijų Žemaitaitį. Ir jų balsų suma buvo didelė. I.Vėgėlės problema buvo ta, kad nesugebėjo patraukti pakankamai protesto balsų. Nors viešajame diskurse buvo naratyvas, kad būtent I.Vėgėlė galėjo patekti į antrąjį turą. Prieš rinkimus dar buvo svarstymas, ar turėsime strateginį balsavimą. Tačiau jo nebuvo. Turiu mintyje, kad buvo variantas, jog bus balsuojama už kandidatą, kuris antrajame ture galėtų mesti pirštinę G.Nausėdai.

Įdomus kitas dalykas - beveik visos apklausos rodė, kad G.Nausėdos balsų dalis yra mažesnė nei jis faktiškai gavo. Manau, tai galima paaiškinti paprastu dalyku - prezidento perrinkimo efektu. Prisiminkime ankstesnius rinkimus, kai dalyvaudavo perrenkamas prezidentas. Taip, beje, įvyko ir 2014 m., kai buvo perrinkta Dalia Grybauskaitė.

- Kai kurie valdančiųjų partijų atstovai ir jūsų kolegos politologai naktį į sekmadienį pareiškė: tai, jog nemažai žmonių balsavo už E.Vaitkų, R.Žemaitaitį ir net iš dalies už I.Vėgėlę, rodo, esą pas mus daug „vatnikų", nors jūs tai vadinate protesto balsais...

- Ekspertai neturėtų klijuoti etikečių jokioms rinkėjų grupėms. Taip, yra nepatenkintų, kurie kritiškai žiūri į dabartinę valdžią. Tokių buvo ir tarp I.Vėgėlės šalininkų, ir kitų minėtų dviejų, nes jų kampanija buvo aiškiai nukreipta į dabartinės valdžios kritiką. Galbūt tik kiek mažiau į G.Nausėdą.

Taip kad tikrovė tokia: negalima klijuoti etikečių, niekas negali aiškinti, kas yra blogi, kas yra geri, nes visuomenė turi teisę pati spręsti.

Visuomenė, beje, yra skirstoma į trijų trečdalių visuomenę. Vienas trečdalis yra patenkintas tuo, kas vyksta, antras neturi aiškios pozicijos, trečias - yra kritiškas ir nepatenkintas. Būtent per kiekvienus rinkimus tie trys trečdaliai ir pasireiškia. Nepatenkintieji ir balsavo už I.Vėgėlę, E.Vaitkų bei R.Žemaitaitį.