Įvairios socialinės grupės piktinasi, kad kitų metų biudžeto projekte nėra šimtų milijonų eurų mokytojų, ugniagesių, medikų, slaugytojų ir kitų profesijų atstovų algų didinimui. Tačiau tie eurai buvo pažadėti. Vieniems - žodžiu, kitiems pažadai netgi iškilmingai patvirtinti parašais. Ir pažadėti besąlygiškai.
Liko tik pusė
Pirmieji,  pamatę kitų metų valstybės biudžeto projektą, už galvų griebėsi  Lietuvos pedagogai, o Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga  netgi buvo paskelbusi, kad dėl to lapkričio pabaigoje rengs neterminuotą  streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino,  pagrindinė nepasitenkinimo priežastis - Vyriausybės Seimui pateiktas  kitų metų valstybės biudžetas, kuriame švietimui numatyta 62 mln. eurų  mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet  pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
„Kai  pamatėme biudžeto projektą, pamatėme, kad tiems susitarimams, kur  sutarta 117 mln. eurų, mes gauname 55 mln. eurų. Akivaizdu, kad mūsų tai  netenkina“, - paaiškino E.Milešinas.
Tačiau tai nebus  vienintelis galvos skausmas Vyriausybei bei Seimui. Dar kone dvigubai  didesnė suma buvo žadėta medicinos darbuotojų algų didinimui nuo kitų  metų liepos (apie 100 mln. eurų), o biudžete tam nėra nė eilutės,  ugniagesiai guodžiasi, kad jiems numatyta 17,2 proc. mažiau nei reikia  būtiniausioms reikmėms, skundžiasi policininkai ir kiti pareigūnai.
Vyriausybės mundurą bando plauti Seimas
Vyriausybės  pažadų nevykdymą bando užglaistyti Seimas. Pavyzdžiui, Sveikatos  reikalų komiteto nariai siūlo 100 mln. eurų skirti medicinos darbuotojų  algoms didinti (tiesa, jie būtų numatyti ne valstybės, o Privalomojo  sveikatos draudimo fondo biudžete, tačiau tai vis tiek mūsų visų  pinigai, tik kita valstybės kišenė).
Švietimo ir mokslo komiteto  nariai jau pateikė pasiūlymų didinti finansavimą švietimui. Jei jiems  visiems pritartų Vyriausybė, finansavimas būtų net didesnis nei numatyta  susitarime. Tačiau tik jeigu pritartų, o kol kas net švietimo, mokslo  ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta: finansavimas turbūt  bus didesnis, nei numatyta biudžeto projekte, tačiau nebus toks, koks  numatytas susitarime.
Gesins nebe visus gaisrus
Bet  kol kas tiek medikai, tiek mokytojai yra kiek nuraminti Seimo  iniciatyvų ir tikisi, kad Vyriausybė bus perkalbėta. O štai ugniagesiai  kol kas nemato jokių prošvaisčių.
„Kitų metų biudžete numatyta  17,2 proc. mažiau nei yra poreikis. Todėl teks kirpti finansavimą  įrangai įsigyti, atlyginimams. Nuo kitų metų didėja minimali alga bei  bazinis dydis, todėl trūkumas bus dar didesnis. Tačiau, priešingai nei  mokytojai, mes streikuoti nelabai galime, nes kuo dėtas koks nors  žmogelis, jei užsidegs jo namas, o ugniagesiai streikuos? Tačiau kitais  metais veikiausiai teks važiuoti tik į atsirinktus gaisrus. Pavyzdžiui,  nevykti gesinti lauko virtuvės, jei negresia pavojus žmonių gyvybėms.
Aš  nesuprantu vieno dalyko. Štai kariuomenei ginkluotę perka, nors karo  nėra. Bet jis kada nors gal bus. O ugniagesiams įrangos nereikia?
Ironiškai  galiu pasakyti: galime būti ramūs, kad Seimas bent jau savo rūmuose  kitąmet įsitaisys oro kondicionierius (Seimo valdyba iš kitų metų  biudžeto tam papildomai prašo 306 tūkst. eurų, - aut. past.), nes  parlamentarams karšta. Geriau už tuos pinigus valerijono prisipirktų,  kai visi eis reikalauti to, kas priklauso“, - „Vakaro žinioms“ sakė  Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo  vicepirmininkas Juozas Pocius. Pasak jo, atskiros socialinės grupės  nieko nepasieks, jei reikalavimus dėstys pavieniui.
Medikai tiki
Tačiau  panašu, kad vienybės nebus. Pavyzdžiui, medikai prie bendro protesto  neketina jungtis, nes tiki, kad pažadai dėl jų algų padidinimo bus  ištesėti.
„Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga  neatsisako pinigus algų didinimui paimti iš rezervo, nes biudžete jų  nėra. Mus tai tenkina“, - paaiškino Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas  Liutauras Labanauskas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto  pirmininkė Asta Kubilienė „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad bent jau  medikams pažadai būtų pildomi, jei ne ligoninių savivalė.
„Kol  kas algų didinimui skiriama tiek, kiek numatyta Vyriausybės ir medicinos  darbuotojų profsąjungų sutartyje. Tačiau štai lankėmės Marijampolės  ligoninėje, o ten medicinos darbuotojams algos padidintos ne 15 proc., o  tik 9,4 proc. Pasirodo, su profsąjungomis sutarta, kad iš pinigų,  skirtų tik medikams, algos didintos visiems darbuotojams - buhalteriams,  IT specialistams ir t.t. O sutartyje numatytas algų didinimas tik  medicinos darbuotojams“, - paaiškino A.Kubilienė.
Bus masinis streikas?
Pedagogai kol kas lauks, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę ir bus pakoreguotas pagal Seimo narių pasiūlymus. O jei ne?
„Pedagogų,  kaip ir ugniagesių ar medikų, profsąjungos priklauso Lietuvos  profesinių sąjungų konfederacijai. Praėjusią savaitę konfederacijos  valdybos posėdyje buvo kalbėta apie bendrą viso sektoriaus protestą,  galbūt net apie bendrą streiką“, - atviravo E.Milešinas.
Teisi tik teisiškai
Lietuvos  profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė paaiškino,  kad formaliai Vyriausybė nevykdo pažadų tik mokytojams.
„Didžiausia  problema yra Vyriausybės patvirtinta Viešojo sektoriaus strategija. Ja  numatyta didinti algas tiek policininkams, tiek ugniagesiams, tiek  kitiems. Tačiau iki Seimo ji nenukeliavo. Dabar Vyriausybė gali  teisintis, kad ne ji kalta, jog Seimas nepatvirtino. O mes, tikėdami  Vyriausybės pažadais, kad strategija bus vykdoma, į Nacionalinę  kolektyvinę sutartį įtraukėme tik dalį strategijoje surašytų pažadų.  Dabar tie strategijoje numatyti punktai biudžeto projekte neatsispindi.  Kaip ir „Programos 1000“, kuria numatyta, kad žemiausios grandies  policininkams alga sieks 1000 eurų.
Kitaip tariant, teisiškai  streikuoti pagrindą turi tik mokytojai, nes streikas galimas tik kai  nevykdoma kolektyvinė sutartis. Arba dar tiksliau pasakius: teisiškai  Vyriausybė neteisi tik dėl mokytojų, dėl kitų ji teisiškai teisi. Tačiau  ne morališkai“, - reziumavo I.Ruginienė.
„Valstiečių“ partijos lyderio Ramūno KARBAUSKIO komentaras:
Gali  būti, kad pažadai kai kam buvo duoti remiantis geresnėmis ekonominėmis  prognozėmis nei yra realybė. Seimas tokių pažadų nedavė. Tačiau  nepaisant to, kad pažadai duoti ne Seimo, mes stengiamės, kad būtų  vykdomi ir Vyriausybės duoti pažadai. Tik ne apie visus juos žinome. Be  to, noriu pasakyti, kad tai yra dar tik biudžeto projektas, o ne  biudžetas, todėl jis bus koreguojamas.
Suprantu, kad visos  akcijos, kurios dabar vyksta, yra spaudimas Vyriausybei bei Seimui. Mes  tikrai šnekamės su Vyriausybe ir ieškome sprendimų.
O dėl  profsąjungų kaltinimų dėl Seimo valdybos sprendimo skirti pinigų Seimo  rūmų kondicionieriams, kai yra svarbesnių problemų... Galiu pasakyti,  kad dabar susidariusi tokia situacija, jog Seimo valdybos sprendimai  priimami opozicijos balsų dauguma. Opozicija taip bando diskredituoti  valdančiuosius.