1 nuotr.Valdančiosios koalicijos atstovai nusprendė nedalyvauti slaptame balsavime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Juozu Oleku, sako parlamentaras Ruslanas Baranovas.
„Visos koalicijos sprendimas yra nedalyvauti balsavime dėl to, kad ir patys kolegos tą su šypsena daro. Tam tikras laiko gaišinimas. Norime parodyti, kad tokiose veiklose nedalyvausime“, – Eltai teigė R. Baranovas.
„Net jei atsidarytumėte Teisės departamento išvadą, Teisės departamentas rašo, kad nėra jokių čia pagrindų kelti tą nepasitikėjimą. Nereikia apdovanoti kolegų tų kvailų iniciatyvų, kurios tą laiką degina“, – sakė jis.
„Valstiečių“ frakcija nuo balsavimo taip pat susilaikys
Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija balsavime dėl nepasitikėjimo J. Oleku taip pat nedalyvaus, sako frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė.
„Dalis frakcijos narių šiandien fiziškai nėra posėdyje, tai jie tikrai nebalsuos, o šiaip frakcijoje kalbėjome, kad turbūt nedalyvausime balsavime“, – Eltai sakė A. Norkienė.
„Nematome rimtų argumentų dėl interpeliacijos. Manome, kad šitie šiandien užduodami klausimai nesiekia interpeliacijos lygio, tai tikrai nematome, dėl ko interpeliuoti ir dalyvauti šitame procese. Bet, žinoma, opozicija (…) procedūriškai gali tai daryti, jie tą daro – jų valia“, – kalbėjo parlamentarė.
„Aušriečiai“ nemato priežasčių dalyvauti slaptame balsavime
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius teigia nematantis priežasčių, kodėl J. Oleku neturėtų būti pasitikima.
„Mes nematome prasmės, kodėl yra daroma interpeliacija. Jeigu mes to dalyko nesuprantame, tai ir nedalyvaujame balsavime. Tikrai jei būtų rimtas klausimas, būtų kitaip. Šiandien mes pasitikime Seimo pirmininku, kad visi sprendimai yra reikalingi, geri ir galime tęsti savo darbą“, – Eltai komentavo R. Puchovičius.
Vienas priekaištų – dėl J. Sabatausko kandidatūros į KT
Sausį Konstituciniam teismui (KT) konstatavus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, apie galimybę J. Olekui pareikšti nepasitikėjimą užsiminė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
J. Olekas Seimo pirmininku išrinktas 2025 metų rugsėjo 10 dieną, kai pasikeitus valdančiosios koalicijos sudėčiai iš pareigų atsistatydino Saulius Skvernelis.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
