1 nuotr.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina reikalauti, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti naujus muitus keletui ES valstybių, prieštaraujančių jo planams dėl Grenlandijos likimo, sekmadienį pranešė šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje.
Šaltinių teigimu, E. Macronas palaiko ryšius su kitais savo kolegomis Europoje ir oficialiai sieks aktyvuoti Europos Sąjungos priemonę, skirtą kovoti su prievarta (angl. Anti-Coercion Instrument, ACI). Ši priemonė leidžia ES taikyti atsakomąsias priemones, kai naudojamas ekonominis spaudimas politiniams sprendimams priimti.
E. Macronas koordinuoja Europos atsaką į tai, ką Paryžius pavadino D. Trumpo „nepriimtinais grasinimais“ įsigyti minėtąją Arkties salą.
Prancūzijos prezidentas mano, kad Vašingtono požiūris į ginčą taip pat verčia suabejoti praėjusiais metais tarp ES ir JAV pasiekto susitarimo dėl muitų galiojimu, teigia šaltiniai.
Pagal šį laikinąjį susitarimą, kurį dar turi patvirtinti Europos Parlamentas, daugumai Europos prekių būtų taikomas 15 proc. JAV muito tarifas, o muitai JAV pramonės produktams būtų panaikinti, taip pat būtų pašalintos tam tikrų maisto produktų importo kliūtys.
D. Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV turi perimti pusiau Danijos Karalystei priklausančios tačiau iš esmės autonominės Grenlandijos teritorijos kontrolę ir paskelbė įvesiantis papildomų muitų aštuonioms Europos šalims, kurios neseniai į salą nusiuntė savo karių dalyvauti NATO žvalgybos misijoje.
Prezidentas šeštadienį pareiškė, kad nuo vasario 1 d. JAV Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai įves 10 proc. muitą „visoms prekėms, siunčiamoms į Jungtines Amerikos Valstijas“.
Jo teigimu, birželio 1 d. šio muito tarifas padidės iki 25 proc., jei iki to laiko nebus priimtas jam priimtinas sprendimas.
