Svarstant LRT įstatymo pataisas – opozicija paliko Seimo salę

„Negrįšime tol, kol nebus daromas ekspertinis vertinimas“, – žurnalistams teigė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Nors įstatymo projektas įveikė pirmąjį balsavimą Seime – po pateikimo jam buvo pritarta, netrukus konservatorių atstovai nuo šoninio mikrofono pranešė surinkę parašus ekspertiniam vertinimui.

Taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė pasiūlė paskelbti projektą svarstyti visuomenei.

Po šių pranešimų ir prašymų, buvęs kultūros ministras, socialdemokratas Šarūnas Birutis pasiūlė Seimui spręsti šį klausimą skubos tvarka. Šį siūlymą lydėjo opozicijos pasipiktinimas ir šūksniai „gėda“.

R. Šukys Seimui pirmiausiai pateikė spręsti dėl pastarojo socialdemokrato siūlymo. Parlamento dauguma pritarė taikyti skubos tvarką – už tai pasisakė 73 Seimo nariai, 37 balsavo prieš, 1 susilaikė.

Tuo metu dėl ekspertiniam vertinimui surinktų opozicijos parašų R. Šukys teigė, kad dokumentus parlamentarai turėtų teikti komitetui, ne Seimo vadovybei.

Taip pat, pasak R. Šukio, dėl skubos tvarkos Seimas negali spręsti ir dėl A. Širinskienės siūlymo.

Netrukus Seimo posėdžiui ėmus pirmininkauti opozicijos narei, konservatorei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, pastaroji klausimui paskelbė pertrauką iki kito posėdžio.

Vis tik, tvirtindami, jog posėdžiui pirmininkavęs R. Šukys galimai nepaisė Seimo statuto normų, opozicijos atstovai paliko plenarinių posėdžių salę.

„Šukys atmetė, paskelbė, kad bus skuba. Ir anot jo, skuba paneigia ekspertinio vertinimo arba visuomenės svarstymo procedūras. Tada atsisėdo Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pirmininkauti ir sako – bus ekspertinis vertinimas atliekamas. Kol jis nebus pradėtas, tol mes negrįšime į salę. Nes valdantieji, panašu, laikosi pozicijos, kad yra priimtas Seimo sprendimas dėl skubos ir tai reiškia, kad ekspertinio vertinimo nedarys“, – chaotišką Seimo posėdžio eigą aiškino E. Gentvilas.

„Taigi, kai bus pradėtas ekspertinis vertinimas fiziškai (…), tada mes, kaip opozicija, grįšime į salę“, – kalbėjo Seimo narys.

Vis tik, posėdžiui pirmininkauti pradėjusi socialdemokratė Orinta Leiputė nurodė, kad LRT įstatymo pataisų pateikimas baigtas – pertrauka jam negalioja.

Klausimas svarstymui į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau kitą savaitę – gruodžio 16 d. Iki tol jį turės apsvarstyti Kultūros komitetas.

Kreipimasis į etikos sargus

Politikų nesutarimai dėl įstatymo pataisų kilo dar posėdžio pradžioje, kai Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys pranešė, jog klausimui skelbiama pusvalandžio pertrauka.

„Įstatymo pranešėjas pateikimo stadijoje Audrius Radvilavičius prieš baigiantis (rytiniam – ELTA) posėdžiui paprašė manęs, kad aš pasiūlyčiau ir paskelbčiau pusės valandos pertrauką dėl to, kad pranešėjas pageidauja papildomai pasirengti klausimo pateikimui (...). Siūlau išvengiant diskusijų dėl šio pasiūlymo pasiruošti ir balsuoti“, – teigė Seimo vicepirmininkas. 

Savo ruožtu tokia posėdžio vedimo tvarka pasipiktinęs liberalas E. Gentvilas pranešė kreipęsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Anot jo, R. Šukys pranešė apie klausimo pertrauką dar neprasidėjus vakariniam Seimo posėdžiui, mat nebuvo paskelbta registracija.

„Nieko asmeniško, bet noriu tik informuoti, kad dėl jūsų veiksmų yra jau kreipimasis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (..) dėl to, kad buvo priimti du sprendimai – pateikti klausimą ir surengti pusės valandos pertrauką klausimo svarstyme ne posėdžio metu, nepradėjus Seimo vakarinio plenarinio posėdžio“, – pareiškė politikas.

Opozicija galimai kreipsis į KT

Seimo plenarinių posėdžių salę palikusi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams teigė, kad valdančiųjų prašymas taikyti skubos tvarką – negalioja. Pasak parlamentarės, liberalai į Seimo salę grįš tik gavę garantiją, kad bus kreiptasi dėl ekspertinės išvados. 

„Mes iškart po balsavimo, kaip matėte pareikalavome ekspertinės išvados – tai yra mūsų statutinė teisė reikalauti ekspertinės išvados ir tol, kol valdantieji nespėjo paprašyti skubos, mūsų reikalavimas sustabdo jų skubą. Iš mūsų pusės viskas padaryta korektiškai“, – Seime sakė liberalų lyderė. 

Anot V. Čmilytės-Nielsen, jei įstatymo svarstymas bus tęsiamas, Konstituciniam Teismui (KT) gali būti teikiamas skundas dėl galimų pažeidimų.

„Net neabejoju, kad jeigu įstatymas eis toliau į priekį – tuomet skundui į Konstitucinį Teismą bus daugybė įvairiausių kabliukų, kadangi ir posėdis nebuvo pradėtas normaliai, nebuvo registracijos, vėliau bandoma neatsižvelgti į mūsų reikalavimą. Žodžiu, tikrai yra daug pažeidimų“, – konstatavo ji.

Savo ruožtu konservatorė Ingrida Šimonytė antrino, teigdama, kad pagrindo ir argumentų kreiptis į KT – esama. Pati įstatymo pateikimo eiga parlamentarės nenustebino.

„Kai atsiranda projektas išvakarėse, įregistruojamas, pateikiamas, Teisės departamentas yra priverčiamas per naktį parašyti išvadą – tai ko dar gali tikėtis“, – pridūrė ekspremjerė.

Siūlo supaprastinti atleidimo tvarką

Pateikimo išvakarėse registruotame projekte, kaip ir teiktame anksčiau, siūloma numatyti slaptą balsavimą, skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių. Taip pat siūloma, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, jei netinkamai vykdo funkcijas ar taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. 

Be to, pažymima, kad už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12. 

„Šiuo projektu siekiama patobulinti Lietuvos radijo ir televizijos valdymo mechanizmą, sustiprinti Tarybos nepriklausomumą ir užtikrinti aiškesnę, skaidresnę generalinio direktoriaus atsakomybės sistemą“, – pristatydamas projektą iš plenarinių posėdžių salės tribūnos sakė socialdemokratas Audrius Radvilavičius.

„Šių pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad LRT valdymo procesai būtų aiškūs, profesionalūs ir paremti objektyviais kriterijais. Tai sustiprins Tarybos sprendimų legitimumą, padidins pasitikėjimą viešuoju transliuotoju, sustiprins generalinio direktoriaus strateginę atsakomybę bei LRT kaip institucijos reputaciją“, – nurodė jis.

Projektą parengė 52 valdančiųjų frakcijų atstovai. 

Neatsako, ar aptarė įstatymo projektą su žurnalistų bendruomene

Įstatymo projektą pristačiusio socialdemokrato opozicijos atstovai teiravosi, su kokiomis žurnalistų asociacijomis ar atstovais buvo aptarti siūlomi pakeitimai.

„Su kuo iš žiniasklaidos priemonių jūs derinote savo projektą? Celofanas TV nesiskaito“, – kėlė klausimą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė.

To paties teiravosi ir konservatorius Arvydas Anušauskas. Vis tik, A. Radvilavičius tiesiai į oponentų klausimus neatsakė.

„Dėl žiniasklaidos – galiu užtikrinti, kad nei su Celofanu, nei su kitais jūsų įvardytais žurnalistų, pseudožurnalistų ar kaip juos bepavadintume, atstovais mes tikrai nesitarėme“, – nurodė socialdemokratas.

Už tokias LRT įstatymo pataisas pirmoje balsavimo stadijoje pasisakė 76 Seimo nariai, prieš balsavo 50, niekas nesusilaikė. Iš valdančiųjų – vienintelė socialdemokratė, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė balsavo prieš.

Tiesa, Seimui pateikiant naujas įstatymo pataisas iš plenarinių posėdžių salės balkono procesus stebėjo projektui nepritariantys žurnalistų bendruomenės atstovai. 

Savo ruožtu prieš valdančiųjų iniciatyvą balsavę opozicinių frakcijų nariai parlamento salėje ant savo stalų susidėjo antradienį vykusio protesto „Šalink rankas nuo laisvo žodžio“ simbolius.

Pataisoms – aštri kritika

Tai jau ne pirmas parlamentarų įstatymo projektas, kuriuo siūloma supaprastinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Lapkričio pabaigoje Seimas po pateikimo buvo pritaręs „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų inicijuotam įstatymo projektui.

Juo siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos – prie Seimo surengtas protestas, iki šiol raginama pasirašyti peticija prieš galimą LRT politizavimą. Peticiją jau pasirašė beveik 140 tūkst. žmonių.

Žurnalistų bendruomenė reikalavo valdančiuosius atmesti bet kokias su LRT vadovo atleidimo tvarka susijusias pataisas. Kitu atveju – prieš inicijuojant pokyčius tartis su bendruomene. 

Kilus pasipiktinimui, Seimo Kultūros komitetas nutarė pavesti Vilniaus universiteto (VU) ekspertams pateikti inicijuojamo įstatymo projekto poveikio vertinimą. 

Primename, kad dabartinis įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.