1 nuotr.Seime surengus slaptą balsavimą, paaiškėjo, jog opozicijos iniciatyva atleisti parlamento vadovą Juozą Oleką reikiamo palaikymo nesulaukė. Savo nepasitikėjimą Seimo pirmininku ketvirtadienį balsais išreiškė 35 parlamentarai.
Eltos žiniomis, 2 Seimo nariai balsavo prieš, 3 susilaikė, o dar 3 sugadino balsavimo biuletenius.
Kaip skelbta, ketvirtadienį paaiškėjo, jog nei valdantieji socialdemokratai, nei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, nei „Nemuno aušros“ atstovai neketina dalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku.
Jų teigimu, tam nėra realaus pagrindo.
„Visos koalicijos sprendimas yra nedalyvauti balsavime dėl to, kad ir patys kolegos tą su šypsena daro. Tam tikras laiko gaišinimas. Norime parodyti, kad tokiose veiklose nedalyvausime. Net jei atsidarytumėte Teisės departamento išvadą, Teisės departamentas rašo, kad nėra jokių čia pagrindų kelti tą nepasitikėjimą. Nereikia apdovanoti kolegų tų kvailų iniciatyvų, kurios tą laiką degina“, – Eltai teigė socialdemokratas Robertas Baranovas.
„Nematome rimtų argumentų dėl interpeliacijos. Manome, kad šitie šiandien užduodami klausimai nesiekia interpeliacijos lygio, tai tikrai nematome, dėl ko interpeliuoti ir dalyvauti šitame procese. Bet, žinoma, opozicija (…) procedūriškai gali tai daryti, jie tą daro – jų valia“, – aiškino „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Panašios pozicijos laikėsi ir „aušriečiai“.
„Mes nematome prasmės, kodėl yra daroma interpeliacija. Jeigu mes to dalyko nesuprantame, tai ir nedalyvaujame balsavime. Tikrai jei būtų rimtas klausimas, būtų kitaip. Šiandien mes pasitikime Seimo pirmininku, kad visi sprendimai yra reikalingi, geri ir galime tęsti savo darbą“, – Eltai sakė frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius.
Sausį Konstituciniam teismui (KT) konstatavus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, apie galimybę J. Olekui pareikšti nepasitikėjimą užsiminė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
J. Olekas Seimo pirmininku išrinktas 2025 metų rugsėjo 10 dieną, kai pasikeitus valdančiosios koalicijos sudėčiai iš pareigų atsistatydino Saulius Skvernelis.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
