Nausėda apie situaciją NATO: įtampa didėja

„Tačiau šiaip jau įtampa didėja. Įtampa turbūt rezonuoja dėl to, kad karas Irane buvo netikėtas Europai, Europos vadovams, kadangi su Europa čia nebuvo tariamasi. Ir dabar, kuomet visa tai komplikuojasi ir kuomet tikrai reikia vis daugiau šalių įsitraukimo, ne visos valstybės yra patenkintos tuo, kas buvo prieš keletą savaičių ir laiko, kad jų balsas nebuvo išgirstas“, – trečiadienį žiniasklaidai sakė G. Nausėda.

Visgi, šalies vadovas, reaguodamas į JAV prezidento į Donaldo Trumpo pareiškimus, kad JAV rimtai svarsto galimybę palikti NATO po to, kai Aljansas neprisidėjo prie jo karo prieš Iraną, tvirtino, jog kol kas apie šią retoriką toli siekiančių išvadų daryti nereikėtų.

„Retorika tikrai stipri ir panašios retorikos esame girdėję praeityje. Tačiau, kuomet susirinkdavome NATO viršūnių susitikime, ta retorika būdavo, visgi, pamirštama ir vyraudavo konstruktyvios nuotaikos. Ir iš tų visų peripetijų NATO išeidavo sustiprėjęs.

Kaip antai Hagos viršūnių susitikimas – irgi prieš jį buvo visokių pareiškimų, tačiau sutarėme dėl 5 procentų (gynybai – ELTA). Taip, atsirado valstybė, kuri su tuo nesutiko“, – dėstė G. Nausėda.

Prezidentas blogiausiu scenarijumi įvardijo situaciją, jei visgi būtų nutarta, jog, pavyzdžiui, tam tikrą gynybos finansavimo lygį pasiekusios NATO narės gautų kažkokių privilegijų Aljanse, o kitos būtų nustumos į šalį. 

„Kas būtų blogiausia, jeigu atsirastų kažkokie kriterijai, kurie pradėtų skaldyti NATO iš vidaus, jeigu šalims, kurios peržengia kažkokią kartelę, būtų suteikiami tartum didesni antpečiai, o tos, kurios 5 procentų nepasiekia, jos tartum būtų grupuojamos kitame stalčiuje, tai būtų tikrai NATO vienybei, NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijai, tai nebūtų gerai.

Todėl aš labai tikiuosi, kad vis dėlto tas bendras vardiklis bus rastas, kad nuoskaudos, kurios susikaupė pastaraisiais mėnesiais, dėl jų bus pasikalbėta, pasiginčyta, bet vis dėlto iš to nepadarytos labai radikalios išvados, na, ir kad ties 5 procentais, ties NATO stiprinimu mes visi sutarsime“, – komentavo šalies vadovas. 

„Toks yra mano lūkestis, nes kito kelio tiesiog nėra. Imti dabar kalbėti apie NATO žlugimą arba, kas ne ką geriau, mano akimis žiūrint, NATO substitutus, pakaitalus, būtų labai pavojinga, esant konkrečiai geopolitinei situacijai“, – pridūrė G. Nausėda.

JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį privertė sunerimti NATO sąjungininkus dar kartą prakalbęs apie galimybę pasitraukti iš Aljanso, pavadinęs jį „popieriniu tigru“ ir pasidžiaugęs Rusijos prezidento pritarimu dėl tariamo NATO neefektyvumo.

Teigiama, kad NATO sąjungininkai įsiutino D. Trumpą atsisakydami prisijungti prie JAV ir Izraelio puolimo prieš Iraną, taip pat atmetė prezidento raginimus padėti atblokuoti pasaulio naftos prekybai gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė keršydamas už prieš jį pradėtą karinę kampaniją.

Į D. Trumpo pasisakymą netrukus sureagavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pabrėžęs, kad Didžioji Britanija yra visiškai įsipareigojusi NATO.