Ministrė apie opozicijos registruojamus pasiūlymus dėl LRT: tai patyčių forma

Anot jos, Seimas šiuo metu turėtų spręsti daug svarbesnius klausimus, o ne skirti tiek laiko beprasmiškoms diskusijoms.

„Tai buvo padaryta, mano vertinimu, patyčių forma. Jeigu mes vėliau stebimės, kad patyčios yra gajos švietimo įstaigose (...), tai Seimas yra vieša vieta, kur viskas yra transliuojama. Aš kaip nuosaikesnių pažiūrų politikė, galvoju, kad tie ilgi posėdžiai buvo terpė toms patyčioms augti. Visuomenei neatrodė ši svarbiausia institucija taip, kaip turėtų atrodyti. To rimtumo ir tikros diskusijos, kuri turėtų įvykti, paskendo pasijuokimuose, pasipuikavime“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Tamašunienė.

„Seimas, ypač pabaigdamas sesiją, turėtų svarstyti daug svarbesnius visuomenei klausimus ir nagrinėti tas problemas, kurių tikrai daug, žmonės laukia tų sprendimų. O mes skiriame šitiek laiko tokiems beprasmiškiems dalykams“, – tęsė ji.

Anot ministrės, LRT generalinės direktorės ir tarybos santykis turi būti sureguliuotas – tai yra įprasta visose, pvz., švietimo įstaigose ar uždarose akcinėse bendrovėse. 

„Taryba yra instrumentas generaliniam direktoriui organizuoti visuomeninio transliuotojo veiklą efektyviau, prasmingiau ir kad nekiltų klausimų, abejonių, kad auditų, atliekamų šioje institucijoje, rezultatai būtų geresni, kad tų pažeidimų, kurių vis dėlto Audito komiteto ir Valstybės kontrolės išvadoje yra (nebūtų – ELTA). Be abejo, viskas yra taisytina, bet tam ir yra taryba, kad kartu su direktoriumi taisyti“, – kalbėjo R. Tamašunienė. 

Tuo metu kalbėdama apie vykstančius protestus, teisingumo ministrė tikino, jog niekas žodžio laisvės neketina apriboti. 

„Kad protestuotoja žmonės, tikrai išsikreipia galbūt šiek tiek visa ta esmė LRT įstatymo taisymo ir to santykio sureguliavimo. Kalbama apie neva žodžio laisvės ribojimą. Tikrai žodžio laisvės ribojimo nebus. Taryba – tai institucija, kuri turi užtikrinti kuo didesnę nuomonių įvairovę“, – sakė ji.

„Aš esu įsitikinusi, kad, ar šita taryba, kuri dar tęsia veiklą, ar po tos tarybos narių rotacijos, kuri įvyks ateityje, tikrai neatsiras šitoje institucijoje tarybos nario, kuris siektų kažkokiu būdu apriboti žodžio laisvę ar riboti žurnalistų teises“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Kaip skelbta, LRT įstatymo pataisoms trečiadienį įveikus antrąjį balsavimą parlamente, ketvirtadienį šaukiamas dar vienas nenumatytas Seimo posėdis. 

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai.

Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.

Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Opozicijos vertinimu, teikiamos pataisos yra ydingos, todėl siekdami vilkinti procesus parlamentarai registravo daugybę pasiūlymų – didžioji dalis jų komiški. Ir nors jie buvo atmetinėjami, vienas sulaukė patvirtinimo.

Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė pasiūlė, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą. Šiai pataisas Seimas pritarė.

Antradienį šių įstatymo pataisų svarstymo metu prie Seimo vyko žurnalistų bendruomenės organizuotos protesto akcijos.

Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo degė laužai, susirinko keli tūkstančiai žmonių, nepritariančių valdančiųjų siūlomoms LRT pataisoms. 

Analogiškas protestas vyko ir trečiadienį, į jį susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Mitinguotojai Nepriklausomybės aikštėje ketina rinktis ir ketvirtadienį vakare.