Europarlamentaras, signataras Vytenis Povilas Andriukaitis: Jie tiesiog apdergė Lietuvą

Jo nuomone, tai yra mūsų vidaus reikalai, į kuriuos Europos Parlamentui nereikia kištis. Turi V.P.Andriukaitis griežtą nuomonę ir dėl Algirdo Paleckio šnipinėjimo bylos, o į oponentų kritiką atkerta: „Tegul paskaito ankstesnės Lietuvos teisininkų pasisakymus ir istorinius šaltinius. Kai perskaitys, tada bus galima kalbėti."

Europos Parlamentas (EP) pritarė rezoliucijai, kurioje palaikomas visuomeninis transliuotojas bei nepritariama Seimo ketinimams keisti LRT vadovo atleidimo tvarką, LRT Tarybos nariams balsuojant ne atvirai, bet slaptai. Už EP rezoliuciją balsavo Rasa Juknevičienė, Paulius Saudargas, Liudas Mažylis, Petras Auštrevičius bei Dainius Žalimas. Vilija Blinkevičiūtė balsavime nedalyvavo.

Tarp rezoliucijai nepritariančių buvo Aurelijus Veryga, Petras Gražulis, Valdemaras Tomaševskis ir LSDP garbės pirmininkas, signataras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Pastarasis politikas nevengia turėti skirtingą nuomonę ne tik dėl požiūrio į LRT, bet ir dėl bausmę atliekančio Algirdo Paleckio, kurį V.P.Andriukaitis laiko politiniu kaliniu. Tad kodėl V.P.Andriukaičiui neatrodė tikslinga dėl rezoliucijos pritarti EP daugumai? Juk už ją balsavo 385 politikai, o prieš - tik 165.

„Visų pirma, aš noriu atsiriboti nuo šio Europos Parlamento balsavimo, - patikino V.P.Andriukaitis. - Ir aš žinau gerai, kad ten iš viso labai retai būna tokio pobūdžio rezoliucijos svarstomos.

Bet tai, kas įvyko dabar, yra nuopelnas D.Žalimo, P.Auštrevičiaus ir R.Juknevičienės. Šitie žmonės visiškai vidinę mūsų politinę problematiką įvilko į tam tikrą žodyną, kuris darbine prasme yra sustiprinantis situaciją ir tiesiog Lietuvos politinės opozicijos vidinę kovą su dabartine valdančiąja dauguma perkėlė į tokį lygį, kuriame yra apdergiama Lietuva. Tai visiškai akivaizdu.

Aš niekuomet negaliu pritarti žmonėms, kurie nesuvokia, kad savo problemas reikia namuose srėbti, namuose diskutuoti. O ne išversti marškinius, pasirodyti ir puikuotis savo pasiekimais apdergiant savo šalį tarptautinėje bendruomenėje.

Tarp kitko, jie elgiasi kaip tie lietuviai, kurie rašė skundus į Maskvą. Tai šitie žmonės yra visiškai tokio paties mentaliteto, tokio paties galvojimo būdo, kaip ir buvę komunistai, kurie rašinėjo vieni ant kitų skundus į Maskvą.

Čia visiškai aišku, ką tie žmonės daro! Tegul tai bus jų sąžinės reikalas. Jie neturi supratimo, ką jie daro. Jiems galėtų galioti Kristaus tezė - jie nežino, ką daro!"

- Bet oponentai atrėš, kad jūs irgi nežinote ką darantis, pavadindamas Algirdą Paleckį politiniu kaliniu. Opozicija jau piktinasi, jog taip jūs suteikėte „dovaną Kremliui".

- Tai aš jau atsakiau ne vieną kartą į šį klausimą, todėl atsakinėsiu ir toliau. Jeigu pasiskaitytumėte istorinius dokumentus ir istorines bylas, tai žinotumėte, jog (tarpukario) Lietuvos diplomatas, teisininkas Vaclovas Sidzikauskas (1893-1973) rašė, kad Lietuva paleido politinius kalinius. O dabar aš truputį paaiškinsiu, ką tai reiškia.

Paleido teistus už šnipinėjimą, už ruošimąsi perversmui - už tokius dalykus. V.Sidzikauskas labai tiksliai vartoja sąvoką, kad tie paleistieji buvo nuteisti už politinę veiklą. Tai mano klausimas - jeigu dabar politinė veikla kriminalizuojama ir jai taikomas Baudžiamasis kodeksas, tai kokia gi buvo A.Paleckio veikla?

- Nuspręsta, jog ne politinė, bet kriminalinė.

- A.Paleckis visų pirma veikė kaip dalyvaujantis politikoje. Juk jisai pirmiausiai pradėjo dalyvauti rinkimuose Naujojoje Vilnioje. Jis tuo metu ėmė sugrįžti į politiką. Tada Naujosios Vilnios rinkimų kontekste pradėta apie jį rinkti medžiagą. Aš nekalbu apie jo bylą ankstesniąją, kur jis įžeidė Lietuvos žmones, sakydamas, kad savi šaudė į savus.

Ta byla nėra politinė. Tačiau teismas už šnipinėjimą - čia yra nuteisimas už politinę veiklą. A.Paleckio byloje tos politinės veiklos buvo nepaneigiamos. Taip pat visoje byloje buvo visiškai akivaizdus politinis kontekstas ir tai nieko nestebino.

Pasižiūrėkite, kaip pradėjo apie jį, A.Paleckį, rinkti medžiagą, kokiais skambiais pavadinimais buvo daromos spaudos konferencijos. Ateina į konferenciją tuometis generalinis prokuroras, policijos generalinis komisaras, tuometis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas - ir jie pareiškia, kad išaiškintas šnipų tinklas. Aš noriu būtent tai priminti! Po to tuos žmones, dalyvavusius spaudos konferencijoje, prezidentas apdovanoja.

Todėl visiškai akivaizdu, jog visą laiką apie tą bylą vyksta įvairiausi politiniai pasisakymai. Bet galiausiai iš to šnipų tinklo nieko nelieka. Nieko! Absoliučiai! Vienas A.Paleckis teisiamas, o jo bendražygis - verslo partneris, kuris buvo įtariamas pornografijos platinimu ir už tai jam galėjo būti pritaikyta bausmė, būtent tas bendražygis A.Paleckio byloje tapo specialiuoju liudininku. Ir iš to vieno liudininko parodymų buvo suformuota, kad vis tiek A.Paleckis yra šnipas!

Tai jeigu A.Paleckis yra šnipas, tada yra labai blogai su Rusijos žvalgyba - FSB ir KGB, nes tada jie yra visai durniai, jeigu tokius šnipus renkasi.

- Galiausiai teismas nusprendė, kad A.Paleckis dar ne visai šnipas...

- Todėl dabar mano klausimas - kaip čia suprasti? Iš šnipų tinklo liko tik vienas A.Paleckis ir galiausiai finale pasirodo, kad jis net nešnipinėjo. Jis tik ketino šnipinėti! Ketino! Ir teismas pasakė, kad jisai žalos valstybei nepadarė.

Tad tik ketinęs šnipinėti, nepadaręs žalos, bet jam paskiriami 5,5 metų už grotų. Ar ne per daug? Kur yra proporcingumas bausmės?

Šiandien Lietuvoje yra pilna gandų, pramanų ir visi bijo kalbėti, bijo kelti problemas, bet apie A.Paleckio šnipinėjimo bylą rašė Jurgis Jurgelis (signataras, buvęs VSD vadovas), politologas Kęstutis Girnius ir signataras, socialdemokratų lyderis Aloyzas Sakalas.

Be to, A.Paleckis buvo laikomas 1,5 metų vienutėje. Atseit motyvuojant, kad jis pabėgs. Bet kai jį iš vienutės paleido, tai paleido iš Šiaulių izoliatoriaus net be apykojės. Po to jį tėvas atsivežė į Vilnių ir Vilniuje jis nuėjo pats į Probacijos tarnybą, kad jam uždėtų apykoję. Ir dabar mano klausimas - kas čia per interpretacijos?

- Gal todėl, kad A.Paleckis - su stalininiais sovietais aktyviai kolaboravusio Justo Paleckio (1899-1980) anūkas?

- Aš suprantu, kad didelė dalis visuomenės A.Paleckio nekenčia, čia kita kalba.

Aš taip pat nieko bendro nenoriu turėti su jo pažiūromis. Aš joms nepritariu ir mane įskaudino jo žodžiai apie 1991-ųjų sausio 13-ąją. Prašau tai užfiksuoti.

Bet nepaisant to, koks jis žmogus, negaliu nematyti, kad jis iš „šnipų tinklo" liko tik vienas. Negaliu nepastebėti, kad be galo daug politinio konteksto ir politinio motyvo čia yra. O šiaip, kadangi jis nuteistas už šnipinėjimą, tai yra nuteistas už politinę veiklą. Antano Smetonos laikų teisininkai ir istorikai tokius nuteistuosius traktavo kaip politinius kalinius. Aš nekalbu apie platesnius kontekstus. Aš tiesiog imu konkretų atvejį, V.Sidzikausko aprašytą, kad buvo paleisti politiniai kaliniai, nuteisti už šnipinėjimą.

O dabar Lietuvoje sėdi už grotų žmogus, nuteistas net ne už šnipinėjimą, bet dar blogiau - už ketinimą šnipinėti, kuris nepadarė žalos valstybei. Ketinimas šnipinėti padarytas iš vieno liudininko parodymų, šnipų tinklo nėra, ankstesnieji Generalinės prokuratūros, policijos ir VSD vadovai apdalinti apdovanojimais, o žmogus laikytas vienutėje! Bet kokiu atveju tarptautinėje teisėje tokios vienutės yra traktuojamos kaip kankinimo elementas. Tai yra akivaizdu. Tegul paskaito J.Jurgelio, K.Girniaus, amžinatilsio A.Sakalo straipsnius . Ir mano pasisakymas yra to paties konteksto.

Mano galva, A.Paleckis nuteistas neproporcingai, nes konservatoriai sugriežtino Baudžiamąjį kodeksą. Tas sugriežtinimas iš tiesų yra didelė problema žmogaus teisių požiūriu.

- Bet jūsų toks požiūris oponentų jau vadinamas „dovana Kremliui". Jūsų požiūris į visuomenės transliuotoją irgi skiriasi nuo daugumos, dirbančios Europos Parlamente. Ar jūsų tai neglumina, nebaugina?

- Man tai visai nesvarbu, man tai nekliudo. Aš gyvenu laisvoje šalyje ir nekreipiu jokio dėmesio į panašią kritiką. Nes tie, kurie bando mane persekioti, tegul padeda ant stalo argumentus.

Aš mėgstu polemiką, paremtą argumentais, akivaizdžiais dokumentais. Tegul oponentai paskaito ankstesnės Lietuvos teisininkų pasisakymus ir istorinius šaltinius. Kai perskaitys, tada bus galima kalbėti.