Eilės į senelių globos namus ilgėja, todėl planuojami kitokie namai

Senstame labai greitai

Prognozuojama, kad 2050-aisiais trečdalis šalies gyventojų bus vyresni nei 65 metų. Vyresnių nei 85 metų žmonių skaičius Lietuvoje taip pat sparčiai auga, Statistikos departamento duomenimis, dar 2017 metais tokių žmonių buvo beveik 68 tūkst., šiais metais - daugiau nei 72 tūkst.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėjos Eglės Samoškaitės, Vyriausybės programoje numatyta vystyti savarankiško gyvenimo namų infrastruktūrą senyvo amžiaus žmonėms. „Tai namai, kuriami pagal namų aplinkos modelį - asmuo pats rūpinasi savo buitimi, tačiau netoliese yra specialistų, kurie esant poreikiui gali padėti.

Dar viena svarbi priemonė, susijusi su integruotų paslaugų koncepcija. Pagal ją sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos žmonėms būtų teikiamos kartu vienoje vietoje. Tikimasi, kad šios priemonės bus reikšmingos siekiant sumažinti eiles į senelių namus“, - aiškino E.Samoškaitė.

Lietuvoje veikia 125 senelių socialinės globos namai (4 - valstybės socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus žmonėms; 65 - nevyriausybinių organizacijų, parapijų, privačių asmenų senelių socialinės globos namai; 56 - savivaldybių įkurti senelių socialinės globos namai), jų skaičius jau keletą metų nekinta. Tačiau SADM tikisi, kad atsiras verslo atstovų, galinčių statyti ir įkurti senelių socialinės globos namus.

Senjorų globos poreikis kasmet auga. SADM duomenimis, šių metų vasarį eilėje apsigyventi savivaldybių socialinės globos namuose laukė 673, nors 2017 metų balandį tokių laukiančiųjų buvo 289. Į valstybės globos įstaigas šiuo metu eilėje laukia 107 žmonės, 2017 metų pabaigoje tokių buvo 46.

Paklausta apie priėmimo į senelių socialinės globos namus tvarką, E.Samoškaitė aiškino, kad ar senjorui reikalinga socialinė globa, ar yra poreikis gyventi senelių globos namuose, sprendžia vietos savivaldybė. „Į senjoro namus atvykę socialiniai darbuotojai nustatys senjoro socialinio savarankiškumo lygį: vertins jo aktyvumą, bendravimą, laisvalaikį, kaip jis rūpinasi savo būstu ir jį supančia aplinka, kokią pagalbą jam suteikia šeimos nariai, kaimynai. Po įvertinimo socialiniai darbuotojai nustato žmogaus savarankiškumo lygį ir atsižvelgiant į tai skiriamos socialinės paslaugos. Apsigyventi senelių globos namuose dažniausiai rekomenduojama visiškai nesavarankiškam asmeniui“, - informavo E.Samoškaitė.

SADM duomenimis, 2017 metais (2018 m. ir 2019 m. duomenys dar skaičiuojami, - aut. past.) pagalba namuose buvo suteikta daugiau nei 35 tūkst. asmenų. Pagalbos į namus paslaugų gavėjai - senyvo amžiaus žmonės, suaugę žmonės su negalia, vaikai su negalia. Vieniems reikalinga kasdienė socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo pagalba, kitiems pakanka apsilankymo du tris kartus per savaitę.

„Vieniems žmonėms būtina padėti sutvarkyti namus ir pagaminti maisto, kitus užtenka palydėti į įvairias įstaigas“, - dėstė E.Samoškaitė.

Kiek mokėti?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad trumpalaikės arba ilgalaikės paslaugos senelių namuose kainuoja 80 proc. gaunamos pensijos, nepriklausomai nuo jos dydžio. Senjorai taip pat turi sumokėti visą jiems skirtą slaugos (priežiūros) išlaidų kompensaciją ir 1 proc. papildomai, atsižvelgiant į turimą turtą, viršijantį nustatytą turto normatyvą. Senjorų su sunkia negalia globa taip pat remiama iš valstybės dotacijų, skirtų savivaldybių biudžetams, o senolių su negalia ir senyvo amžiaus senjorų globa yra kompensuojama iš savivaldybės biudžeto - padengiamas kainos skirtumas. Asmenys, kurie privačiai sudaro paslaugų teikimo sutartis su socialinės globos įstaiga, moka visą paslaugos kainą savo lėšomis.

Pasak SADM, sudėtinga tiksliai įvardinti, kiek lėšų būtų sutaupyta steigiant ir plėtojant savarankiško gyvenimo namus, tačiau tokia senyvo amžiaus žmonių priežiūra kainuotų pigiau nei ilgalaikė globa senelių namuose.

Situaciją komentuoja Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas Jonas Kazimieras BURDULIS:

Namie ir sienos gydo, tik gaila, kad nemaitina. Senam žmogui palikti savo namus yra nemenka tragedija. O problemas buvo laikas spręsti tada, kol jų dar nebuvo. Galima pagalvoti apie priežastis, kodėl tos eilės į senelių socialinės globos namus didėja. Vienas iš veiksnių - darbštaus jaunimo emigracija, kitas veiksnys - kylančios kainos ir brangstančios paslaugos, nuosekliai, sistemingai senjorai yra varomi į amžinojo poilsio šalį. Bet kokios politikų kalbos apie problemų sprendimą yra bergždžias oro virpinimas.

Žmonėms rūpi ateitis, o norint patekti į senelių namus, reikia turėti nemenkas pajamas, kurių didžioji senjorų dalis neturi. Čia yra ir priežastis atiduoti savo butus, pensijas.