1 nuotr.Vyriausybei uždarius pasienio punktus su Baltarusija ir po to įstrigus tūkstančiams lietuviškų vilkikų, atsakomybės reikia ieškoti tiek premjerės Ingos Ruginienės, tiek vidaus reikalų bei susisiekimo ministrų sprendimuose, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, kai susiklosčiusi krizė bus išspręsta, šie politikai turės atsakinėti į klausimus tiek frakcijų posėdžiuose, tiek Seimo tribūnoje.
„Tiek visokių klaidų ir prašovimų vyksta šitoje Vyriausybėje, kad apie ministrų ir pačios premjerės atsakomybę yra pagrindo kalbėti nuolat. Bet šitoje situacijoje jau dabar matau atsakomybę ir atitinkamų ministerijų vadovų ir pačios premjerės, kad buvo priimti sprendimai neįspėjus to sektoriaus vadovų“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tos atsakomybės, man atrodo, iki šiol nesuvokia. Darbine tvarka, natūralu, kviesimės į frakcijas atsakinėti į klausimus ir į tribūną Seimo, jeigu toks poreikis bus. Manau, kad jis tikrai bus. Bet šiuo metu ta krizė dar nėra išspręsta“, – sakė politikė.
Parlamentarė taip pat pažymėjo, kad vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius bei susisiekimo ministras Juras Taminskas buvo pakviesti į liberalų frakciją atsakyti į klausimus dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau šie nepasirodė.
„Matyt, nenorėjo kalbėti apie šią situaciją, nes jaučiasi labai netvirtai. Bet amžinai čia nesislapstysi nuo frakcijų, anksčiau ar vėliau vis tiek teks atsakyti į klausimus, analizuoti ir prisiimti atsakomybę už tai, kaip buvo sėkmingai ar nesėkmingai šitoje situacijoje veikiama“, – kalbėjo liberalė.
Anot jos, sprendimas uždaryti pasienio punktus buvo teisingas sprendimas, reaguojant į Lietuvos oro erdvę skrendančius meteorologinius balionus, tačiau Vyriausybė privalėjo apie tai iš anksto perspėti vežėjus.
„Idėja padaryti sprendimą, kuris būtų ir ryžtingas, ir skaudus Baltarusijos režimui, yra teisingas, tačiau prieš darant tokį veiksmą atsakinga Vyriausybė turėtų padaryti labai paprastus ir konkrečius paruošiamuosius veiksmus. Jie tiesiog nebuvo padaryti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
L. Kasčiūnas: reikėjo pagalvoti į priekį
Liberalei antrina ir konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigdamas, kad Baltarusijos režimas vežėjus paėmė įkaitais ir tokiu būdu sukūrė spaudimą Lietuvos Vyriausybei šalies viduje.
„Patį faktą, kad uždaryti pasienį, aš vertinu teigiamai, bet mes turėjome truputį pagalvoti į priekį, koks gali būti atsakas. Na, vieną žingsnį į priekį, jeigu lieka ten vežėjai, juos gali uždaryti, neišleisti, įvelti juos į mokesčius“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas.
„Tu darai veiksmą, tu galvoji, koks bus atoveiksmis. Reiškia, nesugalvojo, kas galėjo atsitikti. Ar tai yra panašu į planą?“ – retoriškai klausė jis.
Konservatorius neneigė, kad tam tikri ženklai dėl Baltarusijos jau buvo matomi kelerius metus ir verslai turėjo atitinkamai įsivertinti savo reisų kryptis.
„Bet ko pritrūko (iš Vyriausybės – ELTA), tai skambučio ir sakyti, kad turite 4 dienas išvažiuoti iš Baltarusijos. Darykite, ką norite, bet išvažiuokite su savo turtu – mašinomis ir priekabomis. Ir tada uždaryti. Galime diskutuoti, kieno čia kaštai ir turbūt yra tiesos, kad galėjo prisiimti rizikos, bet dabar tai tapo valstybės problema“, – tvirtino politikas.
Reikia tartis kartu su amerikiečiais
L. Kasčiūnas taip pat teigė manantis, kad šiuo metu Lietuvai reikia įvertinti rizikas, susidėlioti prioritetus ir bendradarbiauti kartu su amerikiečiais, kurie derasi su Minsko režimu dėl kalinių paleidimo.
„Tas amerikiečių takelis iš esmės sukoncentruotas į kalinių paleidimą mainais, kad amerikiečiai atšaukia tam tikras sankcijas. Bet tikrai įmanoma susitarti, kad baltarusiai išspręstų šitą problemą, tačiau nekalbant apie trąšų tranzitą, europines nuolaidas“, – sakė jis.
„Mums reikia išnaudoti diplomatines galimybes ir šitoje vietoje įsikomponuoti į visą tai. Gal nebus tvarus sprendimas, bet tai gali padaryti tam tikrą poveikį Lukašenkai“, – pridūrė konservatorius.
ELTA primena, kad spalio mėnesį kelis kartus fiksuoti kontrabandą gabenę meteorologiniai balionai iš Baltarusijos, sutrikdę oro uostų veiklą.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Vyriausybė nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.
Kaip skelbta anksčiau, A. Lukašenka spalio pabaigoje pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė Baltarusijos teritorijoje važinėti sunkvežimiais ir traktoriais, registruotais kai kuriose ES šalyse, tarp jų – Lietuvoje ir Lenkijoje.
Savo ruožtu, kaip praneša portalas „TVP World“, Lenkijos vidaus reikalų ministerija ketina pirmadienį atidaryti du kelių sienos su Baltarusija kontrolės punktus. Šiuo žingsniu siekiama atnaujinti užstrigusį prekių srautą.
