Ateityje merus rinks ir nepilnamečiai?

Iniciatyvą pristatęs socialdemokratas Tomas Martinaitis tikina, jog tai leis jauniems žmonėms anksčiau įsitraukti į šalies politinius, visuomeninius procesus, formuoti balsavimo įprotį ir teigiamai paveiks jaunimo aktyvumą.

Estijoje, kai nuo 2015-ųjų buvo leista vietos savivaldos rinkimuose balsuoti 16-mečiams, 16-17 m. amžiaus grupė balsavimo aktyvumu pralenkė 18-24 m. grupę. Ar toks efektas pasikartotų ir Lietuvoje?

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, jog 14-19 m. jaunuoliai išgyvena vidurinę paauglystę. Tame tarpsnyje dar jaučiama didelė draugų įtaka, domimasi bendravimu su priešinga lytimi, stengiamasi išsivaduoti iš tėvų psichologinės priklausomybės ir dėl to kyla konfliktų. Jaunuolis jau ima mąstyti apie profesiją ir mokosi kontroliuoti savo impulsus.

Tačiau apie paauglio polinkį į politiką nerašoma. Visi žinome, kad paaugliai klausosi muzikos, žaidžia kompiuterinius žaidimus, naršo socialiniuose tinkluose, ima domėtis savo išvaizda, patiria pirmuosius įsimylėjimus, nesiklauso tėvų pamokymų, tačiau kažin, ar labai domisi, ką partijos X lyderis pasakė partijos Y lyderiui.

Tiesa, Lietuvoje netrūksta kuriozų. Pvz., 18-mečiai, tai yra, vidurinės paauglystės atstovai, yra šaukiami į privalomą pradinę karinę tarnybą. Tačiau ginklą leidžiama įsigyti tik nuo 23-ejų. Matyt, kariniuose apmokymuose iškart puls vairuoti tankų, o pistoletų nė už ką nelies?

16-mečiai jau traukiami baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už labai sunkius nusikaltimus turi atsakyti ir 14-mečiai. 18-mečiai gali susituokti, gali tapti tėvais, gali pirkti tabaką bei jo gaminius, bet alkoholis prieinamas tik nuo 20-ies.

Todėl, galime bent pasiguosti, kad jeigu Seimas leis merus ir tarybų narius rinkti 16-mečiams, bent bus aišku, jog šio amžiaus jaunuoliai balsuos visiškai blaivūs ir neprisirūkę.

O ką apie galimybę balsuoti 16-mečiams galvoja pedagogai?

Rokiškio „Romuvos" gimnazijos direktorė Rasa PRANCKŪNIENĖ:

„Negaliu atsakyti vienareikšmiškai, nes turiu argumentų ir „už", ir „prieš". Turime savo gimnazijoje labai brandžių vaikų, kurie dalyvauja jaunimo organizacijų veikloje, rajono veiklose, todėl jie, būdami 16-mečiai, tikrai galėtų balsuoti vietos savivaldos rinkimuose.

Bet taip pat yra 16-mečių, kurie dar nėra labai pilietiškai apsisprendę, jų pilietinė branda galbūt vėluoja. Tokiems jaunuoliams balsuojant gal didesnę įtaką turėtų ne jo asmeninė nuomonė, bet tėvai, todėl balsavimo savarankiškumas būtų sunkiau išlaikomas. Tai tikrai būtų labai rimtas iššūkis."

Prienų rajono Jiezno gimnazijos direktorė Neringa ZUJIENĖ:

„Aš galvoju, kad balsuoti 16-mečiams dar per anksti, nes sprendimus priimti reikia atsakingai, o kiek matau iš savo pedagoginės praktikos ne kiekvienas 16-metis yra pajėgus atsakingai sprendimus priimti. Tikrai gal tik vienas, kitas, žiūrint pagal visą vaiko amžiaus raidą galėtų priimti sprendimus kaip suaugę, o didesnė dalis negalėtų.

O kodėl toks siūlymas, kad balsuotų ir 16-mečiai, iš viso kilo? Gal todėl, kad nepilnametį lengviau pakreipti į kokią nors pusę tam tikrais paviršutiniškais dalykais, lengviau suformuoti vaiko nuomonę, nes yra dar nebrandus. Jam kokia nors rinkimų kampanija gali padaryti išorinį įspūdį - ir vaikas gali vien iš emocijos, iš draugiško ryšio pabalsuoti.

Paauglystė yra toks amžius, kai vaikai siekia priklausyti draugų grupėms, kreipia dėmesį į kitų nuomonę, todėl nebūtinai priimtų atsakingus ir gerai pasvertus sprendimus."

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas PETKEVIČIUS:

„Iš tikrųjų vaikai labai skirtingi. Kai kurie balsuoti tikrai jau galėtų, nes jie jau turi savo tvirtą nuomonę ir niekas jos nepakeistų, neperkalbėtų, nepatrauktų į savo pusę. Bet yra tokių vaikų, kurie mažai politikoje orientuojasi. Todėl gal vis dėlto dar reikėtų palaukti dvejus metus."

Utenos Dauniškio gimnazijos direktorius Rimantas ŽVIRBLIS:

„Šešiolikos metų balsuoti? Na, man atrodo, kad gal dar truputį per anksti. Dalis tokių vaikų, aišku, yra jau subrendę, bet didžiajai daliai dar reikėtų subręsti.

Nežinau, kodėl staiga balsavimui prireikė tų nepilnamečių, gali būti įvairių variantų, nelabai tuo domėjausi, bet gal kažkam reikia naujų rinkėjų? Gal kažkas nori elektorato nišą savo surasti? Tai toks vienas iš variantų.

Kai kasdien dirbi mokykloje, tai matai, kad didžioji dalis jaunimo iš tikrųjų labai mažai domisi, kas vyksta politikoje. Jiems suvokimo dar trūksta, jų dar kiti interesai."

Joniškio rajono Žagarės gimnazijos direktorė Edita AUKSELIENĖ:

„Žiūrint į dabarties perspektyvą, tai iš tikrųjų abejoju, ar 16-mečiams reikia leisti balsuoti. Kai žiūriu į šiandienos jaunuomenę, tai sakau - „kažin". Aš ne kaip mokyklos direktorė, bet kaip Lietuvos pilietė, nemanyčiau, kad tai būtų teisingas sprendimas.

Taip, vaikas gali turėti vienokių ar kitokių nuomonių, dalyvauti mokyklos veiklose, mokyklos vietos savivaldoje. Vaikas gali reikšti savo nuomonę, bet spręsti ir priimti visai savivaldybei rūpimus klausimus, kurie yra ir valstybei svarbūs klausimai, tai aš abejočiau, ar vaikas gali tokius sprendimus priiminėti.

Vaiko pagrindinė pareiga - augti. Jis gali savo pilietiškumą, nuomonę reikšti mokykloje. Yra visokie projektai, pilietiškumo, istorijos pamokos, yra iniciatyvos, yra mokyklos savivaldos rinkimai ir visa kita. Mokinys gali mokytis tai daryti, gauti valstybės valdymo žinių per pamokas, bet vis dėlto 16-mečiai dar yra per jauno amžiaus. Todėl abejočiau, ar jam jau laikas balsuoti."

Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas POŠIŪNAS:

„Mūsų mokykloje mokosi vaikai iki 15-os metų, todėl man būtų sudėtinga, remiantis vien mūsų mokyklos patirtimi atsakyti, nuo kokios amžiaus balsuoti.

Bet aš kaip pedagogas palankiai žiūriu į šitą reikalą. Manau, kad savivalda, lyderystės ugdymas prasideda jau mokyklos suole ir 16-os metų jaunuolis jau turi tam tikras teisines atsakomybes. Todėl manau, kad 16-mečiai jau gali balsuoti.

Dirbu visą gyvenimą su jaunimu, visą laiką būnu tarp jaunimo, todėl sakau, kad reikia džiaugtis, kad jo dar yra ir jis pilietiškas. Palankiai žiūriu į šitą balsavimo reikalą. Jaunimas labai daug išmano, o lyderiais juk ne gimstama, tai nėra titulas. Lyderiu tampama. Palaikau iniciatyvą balsuoti nuo 16-os metų, nes jaunimas, skirtingai nuo vyresniųjų, turi didesnį teisybės jausmą. Kaip aš sakau, vaikui antrą kartą jau nepameluosi!"