Italų tyrėjų komanda iškėlė hipotezę, kad po Didžiąja Gizos piramide slypi nežinoma požeminė struktūra, skelbia Ispanijos portalas „El Espanol".
Paslaptingi tuneliai
Egiptas ir jo piramidės iki šiol išlieka viena didžiausių žmonijos paslapčių. Nepaisant daugybės atliktų ir toliau atliekamų tyrimų, įspūdingos istorinės konstrukcijos vis dar kelia daugybę klausimų.
Italų tyrėjų komanda praneša po Didžiąja Gizos piramide aptikusi neįprastą požeminę struktūrą. Mokslininkų teigimu, šis atradimas gali iš esmės pakeisti dabartinį archeologijos supratimą ir jau sukėlė audringas diskusijas akademinėje bendruomenėje.
Tyrimo „Kas iš tikrųjų slypi po piramidėmis?" duomenimis, po Gizos plynaukšte gali būti sudėtinga požeminių struktūrų sistema, kuri aptikta pasitelkus palydovinę sintetinės apertūros radaro (SAR) technologiją.
Tyrėjai teigia po Chefreno piramide - antrąja Gizos komplekso piramide - aptikę aštuonias cilindro formos šachtas, besileidžiančias į maždaug 648 m gylį.
Šachtas, kaip manoma, supa spiraliniai tuneliai, vedantys į dvi dideles kubo formos kameras, kurių kiekvienos kraštinė siekia apie 80 m.
Atskleista dar viena paslaptis
Italų archeologai taip pat teigia po Didžiuoju Sfinksu, maždaug 600 - 1200 m gylyje, aptikę savotišką spiralinę laiptinę ir dar dvi kvadratines kameras.
Remiantis šiuo atradimu keliama hipotezė, kad Didžioji Gizos piramidė gali būti gerokai senesnė nei iki šiol manyta - net apie 20 tūkst. metų.
Nepaisant galimo istorinio atradimo, mokslininkai džiaugtis neskuba. Pasak jų, radarų perteikiami vaizdai kartais sukuria struktūras primenančius vaizdinius, nors jų tikroji kilmė gali būti visai kitokia.
Žymūs egiptologijos atstovai, tarp jų ir buvęs Egipto ministras Zahis Havasas (Zahi Hawass), šiuos rezultatus vertina skeptiškai.
Jie teigia, jog SAR technologija nėra pakankamai tiksli, kad galėtų užfiksuoti tokiame gylyje esančias struktūras, o piramidžių pagrindą sudaro vientisa uoliena.
Tyrimas sukėlė nemažai diskusijų, o dalis specialistų skeptiškai vertina jame pateikiamą informaciją. Kai kurie jų mano, kad aptiktos struktūros gali būti natūralios ertmės, susiformavusios Gizos plynaukštės uolienų sluoksniuose.
Minėta zona nėra vientisas uolienų blokas - joje gausu natūralių įtrūkimų ir ertmių. Dėl to ekspertai labai atidžiai nagrinėja kiekvieną svarbiausią šios keistos požeminės struktūros aspektą, galintį paskatinti naujus tyrimus.
Jei toks radinys aptiktas po Didžiąja Gizos piramide, gali būti, kad ir po kitomis piramidėmis slypi panašių struktūrų, galinčių atskleisti dar daugiau senovės Egipto paslapčių.