Kaip vairuoti, kad „sudegtų“ mažiau kuro

Keisk vairavimo stilių

Bene didžiausios šalyje vairavimo mokyklos „ARV-Auto" vadovas Valdas Šlepikas priminė, jog yra visas ekovairavimo mokslas, išaiškinantis, kokie vairavimo veiksniai lemia mažesnį ar didesnį kuro suvartojimą.

Tam mokslui suprasti reikėtų išklausyti atitinkamas paskaitas, tačiau, anot V.Šlepiko, svarbiausios taupaus kuro naudojimo gairės yra šios - kiek įmanoma į priekį numatyti savo vairavimo veiksmus konkrečiame kelyje, kad nebūtų posūkiuose staigių stabdymų ir t.t., nes kiekvienas prisilietimas prie stabdžių pedalo padidina kuro sąnaudas.

„Aišku, - sakė V.Šlepikas, - ir automobilių yra labai įvairių, išmetančių į aplinką skirtingą šilumos energijos kiekį, nes tai, ką įdėjai į automobilį kaip benziną, dyzeliną, išmetama į aplinką kaip šilumos energija.

O šiaip, kiek mes vairuodami sugebame palaikyti pastovesnį greitį, išvengti staigesnių veiksmų - tiek staigių pajudėjimų, tiek staigių stabdymų, tiek daugiau galime sutaupyti kuro.

Pavyzdžiui, galima važiuoti 130 km/val greičiu, o galima ir lėčiau, nes kuo didesnis automobilio greitis, tuo jis turi įveikti didesnį oro pasipriešinimą, tą orą praskirdamas. Vadinasi, greičiau važiuojantis automobilis atitinkamai sunaudos daugiau kuro vien dėl didesnio oro pasipriešinimo."

- Vadinasi, jeigu važiuosiu pavėjui, vien dėl to sunaudosiu mažiau kuro? Tarsi kokiame burlaivyje, pučiant palankiam vėjui? - paklausėme V.Šlepiko.

- Taip, bet mes negalime pasirinkti, kad važiuosime tik pavėjui. Joks vairuotojas nelauks tinkamos vėjo krypties, kad, pavyzdžiui, nuvažiuotų į Vilnių. Todėl šita „laukti palankaus vėjo" dedamoji, taupant kurą, ko gero būtų pati mažiausia.

Nes rekomenduoti vairuotojams, kad jie nevažiuotų pučiant nepalankiam vėjui, būtų nesąmonė. O apskritai kuro mažesnį sunaudojimą lemia šie dalykai - mažesnio greičio pasirinkimas, veiksmų kelyje išankstinis numatymas, padangų kontrolė.

Taip pat patartina nevežioti savo mašinoje nebūtinų daiktų, jos neužgriozdinti. Aišku, yra ir daugiau dedamųjų, padedančių sumažinti kuro sunaudojimą, bet aš išvardijau tik pagrindinius kriterijus.

Kuro sąnaudos, aišku, priklauso ir nuo mašinos markės, bet daugeliu atveju mažiau kuro sunaudoja mažesnių gabaritų automobiliai. Nes ir lengvu dviračiu važiuojant, mažiau išeikvojame savo energijos, nes mažesnis oro pasipriešinimas, lengvesnis pajudėjimas iš vietos nei važiuojant sunkiu, didesnių gabaritų dviračiu.

Jam vien išjudinti iš vietos reikia daugiau energijos. Tas pats liečia ir automobilius.

- Kokia mašina šiuo metu ekonomiškesnė? Varoma benzinu ar dyzelinu?

- Neturiu atsakymo. Kad dyzelinas šiai dienai brangesnis, tai faktas. Bet žmogus, pasikeitus kuro kainoms, automobilio juk iškart nekeis?

Be to, jei mašina varoma pigesniu kuru, tačiau mes pasirenkame agresyvų vairavimo stilių, labiau spaudžiame pedalus, tai mūsų mašina gali „suvalgyti" ir daugiau pinigų už benziną, nei neagresyviai vairuojantis „dyzelio" vairuotojas.

Ypač jeigu jis vairuoja nedidelį automobilį. Tad geriausia keisti savo vairavimo stilių. Reikia važiuoti taip, tarsi tavo automobilyje nėra stabdžių, tai yra stengtis vairuoti taip, kad nereikėtų pristabdyti. O pristabdyti nereiks tada, kai iš anksto numatysi, kur tavo kelyje bus posūkiai.

Ir, aišku, nenaudoti per dažnai „gazo" pedalo, kad automobilio kuro energijos nepaleistum vėjais. O ar verta kaupti degalus, tai mes gyvenime turime daug teorijų, bet aš nesu aiškiaregis.

Tie, kurie prisipylė statines, dabar ramiau laukia, kada kuras atpigs, bet niekam neaišku, kas bus po savaitės ar dviejų. Kiekvienas sprendžia asmeniškai.

Jei per savaitę sudegini tik 10 litrų, tai gal ir galima prisipilti kanistrą ir laukti. O jei per savaitę išnaudoji 100 litrų, tai aš nežinau, kur tiek atsargų laikyti. Ir nesaugu, nes benzinas gali sprogti, dyzelinas, tiesa, mažiau, bet vis vien - kur rasti vietos tokias statines laikyti?

Reikia stebėti apsukas

Klaipėdoje veikiančio, vairuotojus mokančio „Eizos mokymo centro" vienas vadovų Dovydas Eiza patarė, jog svarbu žiūrėti, kad, pavyzdžiui, nuokalne važiuotum su laisva (neutralia) pavara, kad variklis mažiau naudotų kuro.

Tik ne visi specialistai su tuo sutinka. Dar yra toks profesionalų patarimas, jog pakalne riedant įjungta pavara, bet nespaudžiant akceleratoriaus pedalo, degalai taip pat nenaudojami, nes automobilio variklį suka ratai. Tačiau sutinkama, kad automobilis turi būti stabdomas veikiant pavaroms.

„Daugumoje automobilių yra įmontuotos start/stop sistemos, kurios pačios automatiškai išjunginėja ir įjunginėja pavaras, - aiškino D.Eiza. - Bet kai kurie vairuotojai mėgsta start/stop sistemas išjungti. Taupant kurą, reikia neviršyti daugiau kaip 2000 apsukų ir, kaip minėjau, laiku pavaras įjunginėti.

Yra įvairūs smulkūs dalykėliai, kurie padeda kurą taupyti, bet dažniausiai vairuotojai ir taip būna pripratę prie taupymo. O kas nėra pripratęs taupiai važiuoti, tai teks priprasti, nes kuro kainos didelės.

Be reikalo spausti akceleratoriaus pedalą kažin ar verta dabar, kai kuras tiek kainuoja. Nepasakyčiau procentiškai, kiek dėl pasirinkto vairavimo stiliaus galima sutaupyti kuro, bet iš patirties žinau, kad ilgoje kelionėje, neviršijant greičio, kai važiuoji apie 90 km/val, tai bent mano automobilyje būna sunaudojama apie 5 litrai benzino.

Bet jeigu aš važiuoju, pavyzdžiui, 130km/val greičiu, tai kuro sąnaudos daug didesnės.

Tad taupant kurą vertėtų važiuoti ekonomiškai, neviršijant 2000 apsukų. Priklausomai nuo vairavimo stiliaus, galima sutaupyti 10-20 proc. kuro.

O staigus automobilio stabdymas nėra taupymas, tik stabdžių kaladėlių gadinimas ir pavojus kitiems eismo dalyviams. Šiaip, savaime suprantama, daugiau degalų sunaudoja galingesni automobilių varikliai.

Pavyzdžiui, dalis iš Amerikos atgabentų automobiių turi penkialitrinius variklius. Bet jei žmogus perka automobilį, tai jis galvoja, ko nori - ar galingo, riaumojančio variklio, ar ekonomiškesnio ir tylesnio.

Man asmeniškai yra atradimas hibridinis „Toyota Prius". Tai kažkas tokio! Tai ir benzinas, ir elektra, ir dar plius dujos. Ir suvartoja labai mažai kuro. Va čia tai tikras taupumo įsikūnijimas.

- „Toyota Prius" ne kiekvieno kišenei. O koks kitas automobilis tiktų daugumai lietuvių? - paklausėme D.Eizos.

- Šiuo metu aš pats asmeniškai perku tik benzininius automobilius, nes su jais gal ir daugiau sunaudoju kuro litrų, bet mažiau problemų žiemą. Ir šiaip mažiau problemų su benzininiais būna, nes dyzelinių variklių remontas brangiau kainuoja.

Klaidingai manoma, jog visi seni automobiliai naudoja daug kuro. Pavyzdžiui, ketvirto modelio „Volkswagen Golf" ar senesni „Volkswagen Passat" yra labai ekonomiški automobiliai.

Be to, žmonės tiesiog prisiriša prie savo automobilių - būna ir tokių atvejų. O apie 80 proc. gyventojų ir taip važinėja ne naujomis mašinomis. O kas naują perka, tai lizingu. Retas eina ir už grynus perka.

- Ar verta dabar kaupti degalus kanistruose? Be specialios registracijos galima turėti 450 litrų.

- Nemanau, kad apsimoka, nes toks dvigubas darbas - supilk į kanistrus, padėk kažkur garaže, vėliau - į mašinos baką pilk. Per ilgą laiką benzinas kažkiek nugaruoja. Vėl iš kanistro pilsi - gal prapilsi, išsimurzinsi.

Nežinau, bergždžias reikalas gaunasi iš to taupymo. Kaip „skūpas" mokėsi du kartus. Be to, kanistruose negali per daug laikyti, mokesčių inspekcija neleidžia. Nors pagal rekomendacijas tai patariama bent kiek kanistruose degalų turėti, jei kiltų kokia nors krizė.