4 nuotr.Portalas „Reddit" paskelbė Ispanijoje veikiančios privačios tarptautinės analizės įstaigos EOM parengtą lentelę. Skelbiančią, kokias algas pernai kas mėnesį gaudavo Europos Sąjungai priklausančių valstybių vyriausybių vadovai. Ir apskaičiavo, kiek jų algos yra didesnės už tose šalyse mokamus vidutinius atlyginimus. Šie skirtumai rodo, kad kai kurių šalių vyriausybių vadovai, palyginus su eiliniais piliečiais, gauna neadekvačiai didžiulius atlyginimus.
Reikėtų tikslumo
Kalbėkime sąžiningai - „Reddit" portale vietoje Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės į lentelę įrašyta mūsų prezidento Gitano Nausėdos alga, neatskaičius mokesčių. Ir ši alga sulyginta su vidutine lietuvių alga, jau atskaičius mokesčius. Tokios manipuliacijos garbės nedaro, tačiau, net ir suklydus, siunčiama žinutė aiški - ES šalių vadovų algos, palyginus su eiliniais piliečiais, tikrai nepasižymi kuklumu.
Lentelė informuoja, jog didžiausias premjero ir vidutinės piliečių algos skirtumas yra Vengrijoje. Čia premjero alga 14,6 kartus didesnė nei vidutinis vengro atlyginimas. Bulgarai vidutiniškai uždirba 13,3 kartus mažiau nei jų premjeras, o vokiečiai - vidutiniškai 10,1 karto mažiau nei Vokietijos kancleris. Mažiausias vyriausybės vadovo ir vidutinės algos skirtumas yra Maltoje. Maltiečio vidutinė alga tik 3,7 kartus mažesnė nei jų ministro pirmininko.
Pareigos Šimonytės, alga - Nausėdos
Tačiau, skelbdami apie Lietuvą, EOM analitikai aiškiai suklydo į rašę, jog I.Šimonytė pernai gaudavusi 9375 Eur algą, kuri yra 9,3 kartus didesnė nei pernykštis vidutinis atlyginimas Lietuvoje. Bet, kaip skelbia Vyriausybės kanceliarija, 2022 m. I.Šimonytė kas mėnesį gaudavo 5791 Eur algą „ant popieriaus", o atskaičius mokesčius - dar mažiau. Tad, tikėtina, kad ispanai analitikai supainiojo I.Šimonytę su G.Nausėda. 2021 m. G.Nausėda gaudavo 9955 Eur „ant popieriaus", o pernai - 9735 Eur. Tiesa, ispanai analitikai ir čia šiek tiek pripainiojo. Įrašė ne 9735 Eur, bet 9375 Eur.
Dar įdomiau! Ispanai, nustatinėdami, kiek daugiau uždirba mūsų vyriausybės vadovas, palyginus su vidutiniu Lietuvos atlyginimu, apskaičiavo šį santykį imdami G.Nausėdos algą prieš mokesčius (BRUTO), o vidutinę Lietuvos algą, jau atskaičius mokesčius (NETO). Dalinant 9955 Eur BRUTO iš 1116 Eur NETO, tikrai galima paskelbti 9 kartus siekiantį algų skirtumą. Bet skaičiuojant teisingai, G.Nausėdos alga viršijo vidutinę Lietuvos algą 5,59 kartus skaičiuojant abi algas BRUTO. Ir 5,39 kartus, skaičiuojant abi algas NETO.
O „Reddit" portalo komentatorius labiausiai papiktino Vengrijos premjero Viktoro Orbano atlyginimas. Esą V.Orbanas savo turto deklaracijoje yra nurodęs, jog neturi jokių santaupų, esąs visiškai neturtingas vyrukas. Komentatoriai netgi vadino Vengriją „Hungaristano" bananų respublika. Kliuvo ir Bulgarijai. Esą čia politikai korumpuoti. O kiti komentatoriai užjautė Maltos premjerą, gaunantį „siaubingai mažą" atlyginimą.
O jei palygintume su minimumu
Gal vyriausybių vadovų atlyginimai atrodytų dar neteisingesni, jei jie būtų lyginami su minimalia mėnesine alga (MMA)? Šiemet Lietuvoje 840 Eur „ant popieriaus", o atskaičius mokesčius - 633 Eur. O pernai - 730 Eur, o atskaičius mokesčius - 533,65 Eur. O kur dar tie asmenys, kuriems mokamas atlyginimas tik truputį viršija MMA? Todėl, palyginus su pernykščiu MMA, šalies premjerė uždirbo 7,9 kartus daugiau nei mūsų gyventojai, gaunantys mažiausius atlyginimus. O šalies prezidentas - net 13 kartų daugiau. Niekas neabejoja, jog šalies vadovų darbas yra atsakingesnis už nekvalifikuoto darbininko darbą, tačiau, ar taip kylant maisto, paslaugų kainoms, įmanoma oriai išgyventi iš MMA?
Skurdo nemažėja
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, skurstančiais asmenimis laikomi tie asmenys, kurių pajamos bei kiti ištekliai - socialiniai, materialiniai, kultūriniai yra tiek riboti, kad išstumia tuos žmones iš priimtino šalyje, kurioje jie gyvena, gyvensenos būdo. Žmogus atsiduria gyvenimo paraštėse. Trumpiau kalbant, skurdžius negali nei lankyti teatro, pirkti knygų, vykti į ekskursijas, pasikviesti svečių į gimtadienius. Net ir giminių lankymas, jei reikia važiuoti į kitus miestus keleiviniu transportu, jau yra per didelės išlaidos. Skurdžius taupo net maistui. 2022 m. pradžioje 12,4 proc. mūsų gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,3 proc. neturėjo lėšų būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms. Šiemet, kai siaučia infliacija, šie procentai bus dar didesni.
2021-aisiais skurdo rizikos riba siekė 483 Eur, o absoliutus skurdas - 260 Eur. Tačiau skaudžiausia, jog tuo metu, kai dalis lietuvių jautė absoliutų skurdą, šalia mūsų gyveno ir milijonieriai tautiečiai. Europos Sąjungos duomenimis, Lietuvoje pajamos tarp 20 proc. neturtingiausių ir 20 proc. turtingiausių gyventojų skyrėsi 6,1 karto, o didesni vargšų bei turčių skirtumai buvo tik Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tiesa, Lietuvoje būta ir dar didesnių pajamų skirtumų. 2010-aisiais lietuvių gaunamos pajamos skyrėsi net 7,3 karto.
Lietuvoje ypač skursta moterys, nes vienišos moterys augina vaikus 8 kartus dažniau nei vieniši vyrai. Skurdo rizika, kaip pabrėžia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, taip pat beveik nesikeičia. Lietuvoje nuolat skursta apie 21 proc. gyventojų, o tuo metu Čekijoje 2020 m. skurdo tik 9,5 proc. gyventojų. Nesikeičia ir skurdo atžvilgiu pažeidžiamiausios gyventojų grupės. Pirmiausiai - vaikai iki 18-os metų, vienišos moterys ar vieniši vyrai, auginantys nepilnamečius vaikus, senatvės pensininkai, vieni gyvenantys asmenys ir, aišku, bedarbiai.
Komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ:
Ar pakanka dabartinio MMA - 633 eurų į rankas, - kad žmogus galėtų pragyventi, kai taip pakilusios prekių ir paslaugų kainos? MMA kasmet didėja, bet jo vis vien nepakanka. Įdomu, ką metų gale pasakys Lietuvos bankas (LB), nes jis stebi MMA visus metus ir metų gale pateikia duomenis, ar jis buvo pakankamas, ar pasiekė tik tiek, kad vėl teko vytis „bėgantį gyvenimą". Ankstesnių metų stebėjimų rezultatai rodė, kad MMA visada atsilikdavo nuo ekonominių rodiklių šalyje. Esu įsitikinus, jog toks pats efektas bus ir šiais metais.
Jau reikėtų tam tikrų sprendimų, analizės, kas darosi Lietuvoje su mūsų kainomis. Nėra analizės, ar maisto prekių savikaina tikrai tiek pabrango, jog teko tiek pakelti kainas? Praėjusių metų lapkritį LB palygino maisto kainas su 2021 metų lapkričiu ir išaiškėjo, kad kainos pakilo 33 proc. Tai protu nesuvokiama. Tai daroma metai iš metų, kainos vis didėja.
Turėjome Lietuvoje vidurinįjį socialinį sluoksnį, o dabar jau niekas nežino, kas buvo tas vidurinysis sluoksnis. Atotrūkis tarp turtingiausių ir mažai uždirbančių didėja, bet visus pagrindinius mokesčius sumoka vargo žmogus. Ant jo mokestinė sistema laikosi, o turtingieji gyvena atsipūtę.
Valstybės vadovai yra žmonės, kurie iš esmės yra turtingųjų sektoriuje. Viešasis sektorius vis labiau ignoruojamas. Bandoma įteigti, kad tik privačiose, o ne biudžetinėse mokyklose mokslas yra kokybiškas, viskas daroma, kad valstybinėse gydymo įstaigose būtų didžiulės eilės, kad žmonės būtų suirzę ir eitų gydytis į privačias gydymo įstaigas.
Žmonėms visą laiką diegiama į galvas, kad viską reikia privatizuoti, atiduoti privatininkams, nes jų paslaugos esą kokybiškesnės, o po tokių sprendimų žmonės vis daugiau netenka nemokamų paslaugų, O jeigu į viešąjį sektorių - biudžetines mokyklas, gydymo įstaigas būtų investuojama daugiau pinigų, tai ir kokybė būtų tokia pati kaip privatininkų, kurie gauna pinigus ir iš valstybės biudžeto, ir dar pasiima pinigų iš turčių.
Valstybinis sektorius sąmoningai nustekentas. Lietuvoje jau sukurta nuomonė, kad biudžetininkai nieko nedirba, tik nosis krapštosi. Čia yra sąmoningas viešojo sektoriaus niekinimas, naikinimas ir reikia jam nepasiduoti.
