Tėvai išsikovojo darželį

Nors Vilniaus miesto savivaldybė tiek gyventojams, tiek žiniasklaidai ne kartą teigė, kad darželis Santariškėse turėjo būti atidarytas rudenį, ilgai laukta diena išaušo tik šiais metais.

Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis „Vakaro žinias“ tikino, kad naujojo darželio statybos užbaigtos laiku. „Pagal statybos darbų atlikimo grafiką darželis turėjo būti baigtas iki 2015 m. vasario mėnesio. Tačiau, statyboms įsibėgėjus, buvo suskubėta paankstinti datą“, - teigia jis.

Naujasis pastatas atitinka aukščiausią energetinio efektyvumo - A klasę, jame įrengtas geoterminis šildymas. Darželį lankys apie 240 vaikų.

G.Petronis neneigia - Santariškėse gyvenančių ir dirbančių žmonių iniciatyva labai prisidėjo prie to, kad darželis būtų pastatytas, ir būtent šioje miesto vietoje.

G.Petronio pateiktais duomenimis, darželius šiuo metu sostinėje lanko daugiau kaip 27 tūkst. vaikų, šiemet priimta daugiau kaip 7 tūkst. Eilėje gauti vietą valstybiniame darželyje dar laukia apie 700 vaikų.

Paklaustas, ar Vilniaus savivaldybė neketina finansiškai prisidėti prie vaikų ugdymo privačiuose darželiuose, G.Petronis atsakė glaustai: „Nesvarstoma.“

Žygius, kad Santariškėse būtų pastatytas darželis, pradėjo viena Santariškių gyventojų dviejų sūnų mama Ula Ten. Tiesa, jos vyresnėliui Nikitai šio darželio jau nebeprireiks, tačiau jaunesnis sūnus Danielius jau ruošiasi naujai pažinčiai ir patirčiai.

- Kodėl ėmėtės tokios iniciatyvos - išsireikalauti iš miesto savivaldybės, kad Santariškėse būtų pastatytas vaikų darželis?

- Bene svarbiausia priežastis - mūsų vyresnėliui siūlomas valstybinis darželis buvo rajone labai toli nuo namų. Nenorėjome kankinti vaiko anksti žadindami iš ryto, tad nutarėme leisti jį į privatų darželį. Per 1,5 metų jį dėl „per didelės iniciatyvos“ teko atsiimti net iš trijų privačių darželių. Supratau, kad vienintelė išeitis - valstybinis darželis. O kas, jeigu ne aš, gali tai „suorganizuoti“. Juolab kad viena ausimi buvau girdėjusi, jog yra parengtas Santariškių darželio projektas ir numatyta vieta jam.

Susitikau su Santariškių namų statytojais, gavau darželio projekto kopiją. Man buvo užsiminta, kad projektui įgyvendinti labai trūksta gyventojų iniciatyvos. Man to pakako.

Reikėjo argumentų. Sėdau rinkti duomenų, skaičiuoti. Paaiškėjo, kad vienoje didžiausių seniūnijų (55,6 kv.km) tebuvo trys darželiai (535 vietos). Dėl to daugumai vaikų buvo skiriami darželiai tolimuose miesto rajonuose, iki kurių nusigauti ne grūsčių metu trunka vos ne valandą. Dirbantiems tėvams, kad spėtų laiku nuvykti į darbą, reikėtų vaiką kelti 5 valandą ryto.

Vien Santariškių gyvenvietės vaikų iki 6 metų skaičius taip pat galėjo tapti argumentu. Tikrai žinojau, kad jų turime ne vieną šimtą. Santariškių namų gyvenvietė dėl kažkokių priežasčių yra unikaliai produktyvi. Kai įsikelia nauja bevaikė pora, galiu lažintis, kad po metų jau turės pirmagimį, o dar po kurio laiko - ir kitą.

Nusprendžiau iš pradžių sužinoti, kiek tėvelių norėtų savo atžalas leisti į naująjį darželį. Parašiau ir iškabinėjau visose laiptinėse skelbimus, kviečiančius tėvelius atsiliepti. Pradėjo plaukti laiškai - „surinkau“ 152 vaikus. Lyg ir mažoka. Nusprendžiau, kad kiti tiesiog jau išsprendė šį klausimą.

Tada kreipiausi į Gyventojų registro tarnybą ir gavau tikslią statistiką: 377 vaikai iki šešerių metų. Toks kiekis tik 0,5 kv.km plote!

Surašiau raštą ir išsiunčiau merui, savivaldybės atsakingiems darbuotojams, Verkių seniūnui ir mūsų seniūniją kuruojančiai Seimo narei Vilijai Aleknaitei-Abramikienei.

Atsirado dar viena priežastis: užvirus šią košę, didžioji dauguma tėvelių sveikino iniciatyvą, tačiau sutikau ir skeptikų, kurie nieku gyvu netikėjo, kad savo veiksmais ko nors pasieksiu ir kad darželis Santariškėse kada nors bus. Tokie žmonės ne tik sukeldavo įsiūtį, bet ir įkvėpdavo mane dar tikslingiau veikti.

Nusprendžiau - žūtbūt įrodysiu, kad labai norint viskas yra įmanoma. Be to, atsirado kiti Santariškėse gyvenančių vaikų tėveliai, kurie savanoriškai pasisiūlė padėti, ir mes tapome iniciatyvine grupe.

Vėliau sekė raštai į savivaldybę, susitikimai, dalyvavimas komisijose ir kt. Viskas prasidėjo 2011 m. rudenį, ir pagaliau 2013 m. rudenį darželis buvo pradėtas statyti.

- Iniciatyva, ypač ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, šiais laikais - retas dalykas...

- Kai kurie jauni tėvai puikiai išmano savo teises, bet primiršta pareigas, todėl jiems kažkodėl dažnai atrodo, kad valstybė ir visuomenė yra jiems skolingos. Mes su vyru esame iš tos kartos, kuriai buvo mažiau nuolaidžiauta, todėl gerai suvokėme - jei pats nepasidarysi, tai ir neturėsi.

Tikrai nėra nieko neišsprendžiamo. Ieškokime galimybių, bendraminčių. Juk nenorėtumėte teismais ir reikalavimais tiek nualinti Vilnių, kad galutinai bankrutuotų? Patiems juk reikės čia gyventi.

Kai kurie jauni tėvai puikiai išmano savo teises, bet primiršta pareigas, todėl jiems kažkodėl dažnai atrodo, kad valstybė ir visuomenė yra jiems skolingos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“