Po sūnaus laidotuvių - teismų abejingumas

Apgyvendino namelyje ant ratų

2015 metų gegužę UAB „Vytl" į Švediją išsiuntė tris Lietuvos piliečius, kurie turėjo atlikti tam tikrus darbus vietos įmonėje AB „Gabioner Sweden". Iš pradžių švedai lietuvius apgyvendino Sundsvalyje esančiuose svečių namuose, tačiau prabėgus kelioms dienoms jie buvo perkelti į atliekamų darbų vietoje pastatytą automobilio priekabą-namelį. Pastarasis nebuvo pritaikytas nuolatiniam gyvenimui - nors jame buvo vonios ir tualeto patalpa, švedai nameliui nepajungė vandens.

S.Grigalavičienės nuomone, minėta aplinkybė galėjo prisidėti prie jaunuolių žūties, kadangi vėliau, kilus gaisrui, nebuvo kuo gesinti. Taip pat švedai nepasirūpino įrengti namelyje priešgaisrinę signalizaciją, nebuvo jame ir gesintuvo.

Elektra iki namelio buvo atvesta, tačiau ji buvo pajungta aplaidžiai, todėl kabelis ėjo žeme ir nebuvo apsaugotas nuo išorinio poveikio.

Kadangi namelis nebuvo apšiltintas, jame naktimis buvo šalta. Vaikinai šildymui naudojo elektrinį šildymą. Lemtingąją gegužės 29 d. naktį jie, kaip įprastai, įjungę šildymą, nuėjo miegoti. Naktį kilo gaisras, kurio priežastys iki šiol nėra nustatytos.

Nesibaigiantis teismų maratonas

S.Grigalavičienė dėl įvykusios nelaimės kaltina įmonę AB „Gabioner Sweden". Pastaroji turėjo pasirūpinti pas ją dirbti atvykusių lietuvaičių apgyvendinimu, tačiau to padaryta nebuvo. Tiek S.Grigalavičienė, tiek kita, sūnaus netekusi mama, siekė prisiteisti iš švedų įmonės kompensaciją už turtinę ir neturtinę žalą, tačiau bylinėjimas Lietuvos teismuose užsitęsė ir jo pabaigos dar nesimato.

Pasak S.Grigalavičienės, taip nutiko dėl bylą nagrinėjusių teisėjų - Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjos Nadeždos Kiubienės, Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos - Egidijaus Mockevičiaus, Danutės Burbulienės ir Vilijos Valantienės - kompetencijos stygiaus.

Mama priminė, kad švediškos įmonės AB „Gabioner Sweden" atstovai ignoravo nuo 2016 m. vykstantį procesą, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. sprendimą priėmė už akių. Ir tik tuomet, praleidus visus terminus, švedai sugalvojo pasisamdyti advokatą, o aukštesnės instancijos teismas tenkino jų skundą - byla buvo grąžinta į pirmąją instanciją. Buvo paskirti nauji teisėjai, tačiau byla vis tiek buvo vilkinama.

Galiausiai ji buvo išspręsta atsakovų - Švedijos įmonės - naudai. Nesutikdamos su tokia nutartimi, S.Grigalavičienė ir dar vieno žuvusio jaunuolio mama nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Pastarasis praėjusių metų gegužę skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos nutartį. Nors vilties buvo mažai, ieškovės pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Pastarasis, įvertinęs aplinkybių visumą, priimtą nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

„Labai tikimės, kad šį kartą bus paskirti aukštesnės kompetencijos ir žinantys, ką daro, teisėjai, - apmaudo neslėpė Sonata. - Nes ankstesni padarė keletą materialių ir procesinės teisės normų pažeidimų. Tarkim, jie ignoravo tą aplinkybę, kad švedai nesilaikė susitarimo ir vaikus iš svečių namų iškraustė į namelį-priekabą be vandens ir su netvarkinga elektros instaliacija. Beje, nors buvo pasirašyta sutartis, teismas konstatavo, kad tarp mūsų vaikus į Švediją išsiuntusios Lietuvos įmonės ir jų nėra jokių teisinių santykių."

Netikslumų, moters teigimu, buvo ir daugiau.

„Pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo tų reikalavimų, kurie buvo pateikti. Taip pat jis pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai kvalifikavo teisinį santykį. Apeliacinis teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo padarytas klaidas, - toliau pasakojo Sonata. - Laimei, LAT teisėjai įsigilino į situaciją ir aiškiai įvardino kitų dviejų teismų padarytas klaidas ir paliktus netikslumus.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė bylos esmės - neanalizavo ir nevertino bylos išnagrinėjimui taikytinos Švedijos teisės turinio dėl to: 1) kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp žuvusių darbuotojų ir atsakovės 2) kokius reikalavimus turėjo atitikti vagonėlis, įskaitant priešgaisrinės saugos reikalavimus; 3) kaip paskirstoma įrodinėjimo našta ir kokios yra taikomos prezumpcijos; 4) kokios žalos ir kokio dydžio atlyginimo gali būti reikalaujama; 5) kaip yra subalansuojama atsakomybė tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo prisideda prie žalos atsiradimo. Bei pabrėžė, kad tai yra esminiai šiai bylai išnagrinėti klausimai, kurių neišsprendus neįmanoma priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

LAT akcentavo ir tai, kad kadangi vagonėlis buvo suteiktas žmonėms, komandiruotiems į Švediją, apgyvendinti, jis turėjo atitikti Švedijos teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, taikytinus būtent tokios (gyvenamosios) paskirties objektui. Galiausiai buvo priminta, kad Lietuva ir Švedija yra prisijungusios prie Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę, todėl, kilus neaiškumų dėl šios šalies teisės turinio, informaciją šiuo klausimu nesunkiai buvo galima gauti iš kompetentingų Švedijos institucijų, tačiau Lietuvos teismai to nepadarė.

Dabar, kai byla grąžinta nagrinėti iš naujo, norisi tikėti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjai pagaliau tinkamai atliks savo pareigą ir priims teisėtą sprendimą. Juolab kad LAT labai aiškiai įvardino jų padarytas klaidas ir nurodė, kuo šioje byloje reikia vadovautis. Taip pat norime paskatinti kitus, su galima teismų nekompetencija susidūrusius, asmenis nenuleisti rankų ir kovoti, nes, kaip rodo mūsų pavyzdys, teisingumą Lietuvoje, nors sunkiai, bet dar įmanoma rasti."