respublika.lt

Kai nesi meno genijus, ir Trispalvė tampa rankšluosčiu

(219)
2021 birželio 27 14:00:00
Olava STRIKULIENĖ

„Respublikos" savaitės akiratyje - niekuo nepasibaigęs teisėsaugos tyrimas, ar skulptoriaus Dainiaus Liškevičiaus kūrinys „Kliaksas/Restartas", 2015 metais eksponuotas Venecijoje, nėra mūsų valstybinės vėliavos išniekinimas. Ar mene galima bet ką išjuokti?

×
nuotr. 1 nuotr.
Teisėsauga taip ir nenustatė, ar D.Liškevičiaus menas nebuvo valstybės simbolio išniekinimas. Youtube.com stopkadras

 

MO muziejaus kolekcijoje atsidūręs 2000-ųjų metų skulptoriaus D.Liškevičiaus kūrinys „Kliaksas/Restartas" socialiniuose tinkluose sulaukė 18 307 peržiūrų. 108 asmenims patiko, o 485-iems - ne. Turinys toks. D.Liškevičius parūko, numeta nuorūką ant grindų ir sutrina batu. Žiebtuvėliu pašildo šokolado plytelę. Išsiterlioja šokoladu veidą. Nusišluosto šokoladuotą veidą ir rankas su Lietuvos valstybės vėliava. Vėl užsirūko cigaretę ir sutrina jos nuorūką. Menas baigtas. D.Liškevičius 2003 m. apdovanotas skulptoriaus Antano Mončio (1921-1993) premija. Jo instaliacija 2015 m. pristatyta Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalėje.

Sulūžusios personos

51 metų D.Liškevičius vadinamas „lūžio kartos" menininku. Kaip pats sako, jo pragyventas laikotarpis pasidalija į dvi dalis - pusė yra likę sovietinėje eroje, kita pusė - jau laisvoje Lietuvoje.

Mes labai mėgstame atskiras žmonijos kartas vadinti „prarastosiomis", „lūžio", Z, Y, X kartomis. O amžius skirstyti į kažkokius aukso, sidabro, geležies ir t.t. amžius. Nors tas mistinis aukso amžius visada traktuojamas kaip labai seniai buvęs. Ir nėra nė vienos žmogaus kartos, kuri nebūtų bent kiek „palaužyta". Karo, pokario, tarpukario, revoliucijų, pandemijų ar savo tėvų.

Kita vertus, ar ne per daug tų sulūžusių, aplūžusių personų? Bet kuriuo laikotarpiu. Taip pat ir dabar. Vieni lūženomis pavertė, nusiaubė senuosius dvarus. Kiti iki apdegusių lūženų nuniokojo kai kurias Lietuvos bažnyčias. Treti lūženomis verčia mūsų valstybės simbolius, už kurių turėjimą kita lietuvių karta atsidurdavo Sibiro lageriuose. Na, o dar kiti, tyčiodamiesi iš šalies prezidento institucijos, neaiškia lūžena paverčia mūsų valstybės konstitucinę sąrangą. Kyla klausimas, ar tų sulūžusių, aplūžusių, perpus sulaužytų personų valstybė dar kažkur yra. O gal nėra? O gal ji - ne Lietuva?

Snobų tolerancija

Keisčiausia, kad tokio „meno" kūrėjai nesupranta, ką daro ne taip, kodėl piktinamasi jų savirealizacija. Ir visuomenė, gerbianti, o taip pat ir apsimetanti, jog gerbia, menus, tolerantiškai tyli. Arba aikčioja, žavisi. Kokia drąsa! Kokia saviraiška! Elitiniai snobai dažnai apsimeta, kad kažkuo žavisi. Nes bijo apsijuokti prieš tokius pačius snobus. Jei išgirstų, ką apie juos iš tikrųjų galvoja kai kurie menininkai, labai įsižeistų, kam leidžia savo pinigus. Bet kol kas turtingų primityvų dar netrūksta. Ir jų smalsumą dirginančių. Todėl visiškai nenustebsiu, jog koks nors menininkas Motinos dienos proga surengs performansą - nusivalau užpakalį su savo motinos nuotrauka. Kaip Kristus į Turino drobulę. Kaip D.Liškevičius šokoladuotą veiduką į valstybinę vėliavą. Kiekvienam tokiam „drąsiam", „originaliam", „provokuojančiam" veiksmui galima sugalvoti ir atitinkamą filosofinį pavadinimą. Pvz., „Beribis motinos atlaidumas", „Sudie, mama!", „Valanti motinos meilė."

Tegul išterlioja Izraelio vėliavą!

Menų gerbėjai pareikš - nustokite garbinti stabus. Valstybės vėliava - viso labo tik audeklo gabalas. Tačiau sovietiniais laikais už grotų sodindavo ne už audeklo gabalus - suknelę, marškinius, skaras, bet už audeklo gabalą - nepriklausomos Lietuvos vėliavą. Šis audeklo gabalas turi kiek kitokią semantiką. Ir gaila, kad „lūžio karta" to nesupranta. O kagėbistai suprasdavo. Kažkodėl.

Vėliava yra kario, pulko, valstybės dvasia. Mūšiuose pralaimėję kariai atiduodavo laimėtojui savo pulkų vėliavas ir taip būdavo laimėtojo pažeminti. O mes, naivučiai kasdienybės kariai, atiduodame savo vėliavą „sulūžėliams".

O dabar cituoju biologijos mokslų daktaro Algimanto Lebionkos viešą pasisakymą:

„Reikia pasiimti JAV, Izraelio, LGBT vėliavas ir su jomis atlikti tą patį, ką jis darė su Lietuvos vėliava. Tuomet šio performanso video siūlau paskelbti Izraelio „Haaretz" ir JAV „The New York Times".

Įdomu, kokios sulauktume reakcijos, jei imtume rengti performansus su Koranu, vaipytis mečetėse, šokoladu terlioti Maroko karaliaus portretą? Gaila, kad patys nejuntame, kaip savo valstybę žeminame. Atrodo, kad jos orumą, vėliavos ir himno reikšmę suvokia tik šalies sportininkai. O mažiausiai suvokia kai kurie menininkai.

Ir tai jokia naujiena

Visais laikais menininkai, ypač mažiau gabūs, stengėsi ir stengsis provokuoti, šokiruoti žiūrovus, klausytojus, skaitytojus. Labiausiai tam „tinkamas" krikščionių Dievas. Ši snobų šokiravimo tema šiame amžiuje turbūt eskploatuojama dažniausiai ir įkyriausiai. Nes vis vien kas nors į tokius menus atsilieps, pasipiktins. Tačiau mūsiškiai kažkodėl savo provokacijomis mėgsta pasirinkti nepriklausomos Lietuvos simbolius. 1990 m. vasario 16-ąją grupelė Kauno „progresyvių" menininkų žygiavo miesto gatve grodami pionierišką maršą. Dar vienas „progreso" pavyzdys. Niekas nepaneigs, kad Laikinojoje sostinėje tarpukariu pastatytas Karo muziejus ir jo kiemelis yra savotiški mūsų Nepriklausomybės simboliai. Kiemelyje - paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Dega amžinoji ugnis. Kitoje pusėje - Juozo Zikaro Laisvės skulptūra. Karo muziejuje - Lietuvos istorija. Prie muziejaus kasmet minimos mūsų valstybinės šventės, prisiekia kariai. Du liūtai prie muziejaus durų turbūt įamžinti visų kauniečių vaikystės nuotraukose. Vaikai - raiti ant liūto, o tėveliai stovi šalia. Atrodo, kam tokią sakralią vietą liesti? Tačiau būtent čia 2000 metais buvo surengtas performansas „Ir jie bus pasotinti..." Tai citata iš Evangelijos pagal Matą. Menininkai nutarė pašerti liūtų skulptūras ir sunešė prie muziejaus krūvą kruvinų mėsgalių, kaulų. Kiekvienam liūtui - po 7,5 kg. O netoli paminklo žuvusiems irgi buvo eksponuojama provokuojanti „skulptūra". Viskas baigėsi tuo, kad reginiu neapsikentė Karo muziejaus darbuotojai. O jų reakcija pasipiktinę menininkai vėliau surengė muziejaus kiemelyje akciją su šunų antsnukiais. Suprask - užtildė meną.

Kaip Sorošas kalbėjo „vengriškai"

Pirmieji nepriklausomo šiuolaikinio meno projektai bent Vilniuje buvo finansuojami užsienietiškais pinigais - Džordžo Soroso, Šiaurės kraštų informacijos biuro, Britų tarybos. Menotyrininkė Irena Veisaitė yra savo kolegoms minėjusi vieną komišką epizodą. 1995 m. Vilniuje Šiuolaikiniame meno centre vyko parodos atidarymas, kuriame dalyvavo ir kalbą pasakė Dž.Sorošas. Niekas nesuprato, kokia kalba mecenatas kalbėjo, todėl nusprendė, jog vengrų. I.Veisaitė paklausė mecenato, kokia prasmė buvo kalbėti kalba, kurios niekas nesuprato. O Dž.Sorošas esą atsakęs, kad tai buvo išgalvota vaikiška kalba. Esą jei jis, mecenatas, nieko nesupranta tame moderniajame mene, tai kodėl tie menininkai turi suprasti, ką Dž.Sorošas sako. Tačiau, jei toje parodoje kas nors būtų nusprendęs nusišluostyti šokoladuotą veidą į Izraelio vėliavą, tą „meną" būtų supratęs visas pasaulis. O jei Venecijos bienalėje mūsiškis būtų vietoj rankšluosčio pasinaudojęs Italijos valstybine vėliava, jo menais būtų susidomėję karabinieriai.

P.S. Ginti „įstatymais apibrėžtą menininko statusą" turintį D.Liškevičių stojo laišku į teisėsaugą kreipęsi keli muziejai ir kūrybinės organizacijos. Joninių išvakarėse Vilniaus apylinkės prokuratūra paskelbė, kad ikiteisminis tyrimas dėl „ tokios kategorijos nusikalstamos veikos" nutrauktas suėjus senaties terminui.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (219)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SITUACIJA: Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma.
  • SUSIRGIMAI: Vaikų užsikrėtimai koronavirusu sudaro trečdalį visų naujų susirgimų, atvejų skaičius gali augti ir iki 20 tūkst. per dieną, sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
  • PASIENIS: Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atšaukti ekstremalią situaciją pasienyje su Baltarusija kol kas dar yra anksti.
  • SAUGUMAS: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.
  • KONCERTINA: Pasienyje su Baltarusija įrengtos koncertinos ilgis siekia beveik 200 km.
  • PAVELDAS: Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengto tyrimo duomenimis, Kaunas ir toliau pirmauja pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius.
  • SKUNDAS: Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos kalio trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“ teismui skundžia Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.
  • KAINOS: Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2% – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes - pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.
  • TESTAI: Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad testavimosi punktuose formuojantis eilėms dėl išaugusio naujų COVID-19 atvejų skaičiaus patikros vietų artimiausiomis dienomis padaugės keliais tūkstančiais.
  • PELNAS: Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ 2021-aisiais gavo rekordines 420,8 mln. eurų pajamas ir 57,6 mln. eurų grynojo pelno, nepaisant keturis kartus išaugusių energijos kainų bei visame pasaulyje jaučiamo infliacijos spaudimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar pritariate, jog į privalomą karo tarnybą būtų šaukiamos ir moterys?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar reikėtų Lietuvos konservatorių gyvenimą paversti pragaru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 +1 C

+1 +4 C

 

-3 +1 C

-1 +1 C

0 +2 C

 

-3 0 C

0-10 m/s

0-15 m/s

 

0-12 m/s