respublika.lt

Intelektinė vagystė - vis dar „netikra“ vagystė

(153)
Publikuota: 2023 sausio 28 14:52:51, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
O 2003 m. piratinės kompaktinės plokštelės buvo naikinamos taip. Redakcijos archyvo nuotr.

Kultūros ministerija parengė projektą, kuriam įsigaliojus (jei Seimas pritars), baudžiamoji atsakomybė grėstų ir tiems, kas kūrinį be jo autoriaus leidimo įdės į internetą. Tokią iniciatyvą meno kūrėjai sveikina, nes intelektinės vagystės yra itin išpopuliarėjusios. Jų teigimu, intelektinė vagystė - toks pat nusikaltimas, kaip ir materialaus daikto nukniaukimas.

 

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę tik už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) atgaminimą komerciniais tikslais ir už neteisėtų šių objektų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Nėra numatyta atsakomybės už neteisėtą kūrinio paskelbimą internete. Negana to, Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę tik už neteisėtą kūrinio viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą nekomerciniais tikslais, tačiau nenumato atsakomybės už šių veikų padarymą komerciniais tikslais. Baudžiamoji atsakomybė už tas pačias veikas komerciniais tikslais šiuo metu taikoma tik nuo 100 MGL (šiuo metu MGL vadinamas bazinės socialinės išmokos dydžiu ir yra lygus 49 eurams). Keista ir tai, kad už nusižengimus komerciniais tikslais iki 100 MGL nėra taikoma atsakomybė, o už tos pačios rūšies nusižengimus nekomerciniais tikslais atsakomybė taikoma. Todėl Kultūros ministerija pasišovė lopyti šias spragas.

„Daroma ypatingai didelė žala autoriams ir gretutinių teisių subjektams, nes kūrėjai ir atlikėjai negauna pajamų už savo veiklos rezultatus, o negautos pajamos daro neigiamą įtaką verslumo, iniciatyvumo, inovacijų ir kūrybingumo skatinimui bei augimui", - teigia ministerija.

Ji siūlo tiems, kas viešai (įskaitant internetą) paskelbė svetimą kūrinį, numatyti iki 2 m. laisvės atėmimo bausmę. Jei asmuo taip elgėsi komerciniais tikslais, iki 2 metų laisvės atėmimo bausmė grėstų, kai padaryta turtinė žala viršijo 100 MGL dydžio sumą, ir iki 3 metų, kai žala viršija 250 MGL.

Komentuoja  Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius, operos solistas Jonas SAKALAUSKAS:


„Jei einame į turgų, perkame morką ar kitą daržovę, kurią kažkas augino. Lygiai tas pats yra su kūriniais. Kažkas juos įrašinėjo, investavo savo pinigus, laiką, sėkmę ir darė daug kitų dalykų. Net jei kūrinio negalime apčiuopti fiziškai, tai yra nekilnojama vertybė. Ir natūralu, kad disponavimas kūriniu be kūrėjo sutikimo iš esmės yra vagystė. Kažkas padarė, o mes tuo pasinaudojame nemokamai.

Viskas, ką pagaminame, kainuoja. Išlaidas patiria teatras, kai kuria spektaklį, filmą kuriantys žmonės investuoja pinigus. Man atrodo teisinga prašyti žmonių užmokėti už paslaugą, kurią kažkas teikia. Tačiau kažkodėl už vienas paslaugas mokame, o jei jas vagi, taikoma baudžiamoji atsakomybė. O už kultūrines paslaugas... Tiesiog mes jas imame ir naudojamės nemokamai. Todėl už tai tikrai turi būti baudžiama. O kokia atsakomybė turi būti - baudžiamoji ar administracinė - nesiimčiau komentuoti, sprendimą turi priimti Kultūros ministerija, Vyriausybė, Seimas", - „Vakaro žinioms" sakė J.Sakalauskas.

Ar atsakomybė turėtų būti taikoma tik tiems, kurie be autoriaus sutikimo įdeda kūrinį į internetą, ar ir tiems, kurie paskui tą kūrinį internete nemokamai perklauso ar peržiūri?

„Sudėtinga atsakyti. Iš vienos pusės, jei žmogus žino ir sąmoningai ima piratinį dalyką... Nors kita vertus, tas dalykas neturėtų būti prieinamas. Todėl atsakomybė turi būti taikoma ne vartotojui, o nelegalios paslaugos teikėjui. Nes vartotojas gal ne visada ir žino, kad tas dalykas - piratinis", - svarstė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas.

Pasak jo, deja, Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad muzikos kūrinių, filmų ar kitų neapčiuopiamų kultūros dalykų vagystė nėra vagystė.

„Mes gyvename šalyje, į kurią ilgą laiką atkeliaudavo piratinės plokštelės, piratiniai video filmai. Net neturėdavome galimybių pirkti legalius kūrinius arba tai būdavo per brangu. Ilgai beveik viskas, kas ateidavo iš Vakarų, būdavo piratiška, neoriginalu. Ir uždirbti pinigai eidavo ne kūrėjams, o piratams. Dabar Lietuva nėra trečiojo pasaulio šalis, nėra taip, kad gyventojai neturėtų pinigų nusipirkti vieną ar kitą prekę, užsimokėti už vieną ar kitą kūrinį. Čia - tik įpročio reikalas, nes už filmo peržiūrą susimokėti vieną ar du eurus, prenumeruoti vieną ar kitą kabelinę televiziją už kelis eurus per mėnesį - tikrai ne per dideli pinigai. Tiesiog per ilgą laiką per daug pripratome prie nelegalaus turinio, tai atrodo lyg normali praktika. Turime po truputį nuo to atprasti, nes tai yra nesąžininga kūrėjų, dainininkų, aktorių, kurie iš to gyvena, atžvilgiu.

Juk mes nenorėtume teikti paslaugos, pavyzdžiui, kirpti plaukus, ir kad mums už tai nemokėtų. Kurti filmą - lygiai tas pats. Jis neatsiranda iš niekur ir kainuoja didžiulius pinigus. Menas reikalauja investicijų, kaip ir grūdo išauginimas ar automobilio pagaminimas", - palygino J.Sakalauskas.

Komentuoja operos solistas Liudas MIKALAUSKAS:


„Neteisėtas kūrinio įdėjimas į internetą yra nusikaltimas, tačiau mūsų visuomenė dar nėra įpratinta, kad intelektinė vagystė irgi yra vagystė. Deja, labai dažnai yra parsisiunčiami įrašai į „Facebook", „Youtube" ir jie ne bendrinami, o dedami kaip asmeniniai. Dabar yra pereinamasis laikotarpis, dar neįvyko lūžis požiūryje, kad tai yra vagystė. Todėl užtektų už tai administracinės atsakomybės bei finansinių baudų. Iš karto pereiti prie baudžiamosios atsakomybės dar per anksti", - „Vakaro žinioms" teigė L.Mikalauskas.

Tačiau operos solistas mano, kad atsakomybė turi būti taikoma ne nelegaliai įkeltų kūrinių naudotojams, o tiems, kas tuos kūrinius įkėlė.

„Aišku, negerai, jei kažkas naudojasi. Tačiau visų pirma atsakomybė turi būti taikoma tiems, kas iš to turi finansinę naudą. O naudotojai dažniausiai finansinės naudos neturi. Tik tiek, kad sutaupo nemokamai besinaudodami. Neįsivaizduoju, kaip juos reikėtų sugaudyti. Daug visokių įstatymų, numatančių bausmes, yra išleista, bet nėra kontrolės, kaip prižiūrėti jų vykdymą. Taip ir čia - sužiūrėti, kas naudojasi, būtų didžiulis iššūkis.

Reikia bausti tik tuos, kas įkelia. Nes kaip nubausi vartotojus? Tarkime, įkeliu į „Facebook" pavogtą įrašą. Tai ar tie, kurie peržiūri įrašą, naudojasi, ar ne? Vagia ar ne? Gal jie net nežino, kad įrašas nelegalus? O su tais, kurie tą įrašą įkėlė - viskas aišku, todėl juos ir reikia bausti", - samprotavo operos solistas.

Tiesa, L.Mikalauskas visai nesipiktintų, jei pats būtų apvaginėjamas - jei jo atliekami kūriniai būtų keliami į internetą neatsiklausus.

„Aš nesiskųsčiau. Bet kokia tavo veiklos sklaida yra sklaida. Aš uždirbu ne iš savo kūrybos. Aš, kaip atlikėjas, uždirbu pinigus tada, kai esu kuo labiau žinomas. Nes tada aš turiu užsakymų, turiu renginių, pilnesnes sales. Gal mano požiūris kvailokas, tačiau kuo manęs daugiau televizijoje ir socialiniuose tinkluose, tuo man nauda yra didesnė. „Nedaboju", ar tas įrašas vogtas, ar ne", - reziumavo L.Mikalauskas.

Faktai

ES intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 m. tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus, autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima 3 vietą tarp visų ES (toliau - ES) šalių. Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai ES vidurkis siekia tik 5,9 karto. 2019 m. tyrimo duomenimis vidutinis Lietuvos interneto vartotojas jungėsi prie piratinių svetainių beveik 26 kartus per mėnesį, kai ES vidurkis siekė 9,7. Remiantis šiais tyrimais, galima stebėti, kad jau kelerius metus iš eilės Lietuva išlieka viena labiausiai pirataujančių šalių ES.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenimis, per metus Lietuvos kūrėjams žalos padaroma už 360 mln. eurų.

2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija tapo autorių teises internete prižiūrinčia institucija, jai buvo suteikta teisė blokuoti interneto svetaines, kuriose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys. Komisijai pradėjus taikyti blokavimą, apsilankymų skaičius neteisėto turinio svetainėse sumažėjo, kai kurių iš jų - net iki 60 ir daugiau proc., kai kurios interneto svetainės nutraukė veiklą.

2020 m. komisija priėmė sprendimus blokuoti 101 interneto svetainę.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
7
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (153)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip vertinate žinią, jog pernai festivaliuose net pusė lankytojų vartojo narkotikus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate savo ekonominę padėtį?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+12 +20 C

+10 +21 C

+12 +19 C

+15 +26 C

+17 +25 C

+19 +22 C

0-4 m/s

0-7 m/s

0-5 m/s